Ar kada pagalvojai, kaip poilsis Lietuvoje atrodė prieš kelis dešimtmečius? Man į rankas pakliuvo nepaprastai įdomus dalykas: antikvarinių leidinių rinkinys apie turizmą mūsų šalyje! Kad tu žinotum, kiek visokių dalykų perskaičiau ir sužinojau 
O bevartydamas pagalvojau, kad tokiu lobiu reikia ir su tavimi pasidalinti. Šį kart parodysiu, kaip praėjusiame amžiuje į Lietuvą viliodavome užsienio keliautojus!
ŽVILGSNIS Į KRAŠTO ISTORIJĄ
Vien dėl istorinio konteksto skaityti šį leidinį labai įdomu. Pavyzdžiui, jau pirmą puslapį atvertęs atkreipsi dėmesį, jog tarp didžiausių miestų nepaminėti Vilnius ir Klaipėda. Pateiktame žemėlapyje matosi, jog net Trakų tuo metu neturėjome!
Beje, žemėlapis labai gražiai stilizuotas. Valstybės kontūruose tautiška pora pavaizduota, o viduje – įvairūs simboliai, su miestu ar regionu susiję. Prie Birštono – banginis, Dubingių – žuvytė, o prie Raudonės – pilis.
LIETUVA – TURISTŲ ROJUS
Tiesiai ir nesikuklindami Bet, reikia pripažinti, visiškai teisingai! Pats prieš kelis metus tuo įsitikinau, kai daugiau po Lietuvą pakeliavau. Ir kuo gi šis antikvarinis leidinukas bando užsieniečius sužavėti? Na, kad ir tuo, jog ežerų gausa ir grožiu galime net su suomiais pasigalinėti! Arba tuo, kad turime patį seniausią medį Europoje! Na, čia taip apie Stelmužės ąžuolą rašo, nors reikėtų patikslinti, jog tai seniausias ąžuolas senajame žemyne Bet vis tiek įspūdinga!
Be to, esame tikras paslėptas deimantas tiems, kurie jau „viską matė“, bet vis dar trokšta naujų atradimų. Nepaliesta gamta su gausybe pramogų: balto smėlio Palangos pajūris, „Šiaurės auksu“ vadinamas gintaras, sveikatinančiomis versmėmis trykštantis Birštonas, jau minėti ežerai, kuriuose galima plaukioti kanoja ar žvejoti, gilios jodinėjimo tradicijos, piliakalniai, autentiškumą išlaikę kaimai ir modernūs didmiesčiai su gausybe muziejų. Na, argi ne rojus?!
Nemažai dėmesio skiriama ir laikinajai sostinei Kaunui. Rašoma, kad tuomet ten gyveno 150 tūkst. gyventojų. O dabar kiek? Bent dvigubai daugiau! Čia siūloma aplankyti Vytauto Didžiojo muziejų, sudarytą iš karinės ir kultūrinės sekcijų, Kauno arkivyskupijos muziejų, įvairius architektūrinius stilius atskleidžiančias bažnyčias, Kauno pilies griuvėsius, miesto kapines, Napoleono kalną (Jiesios piliakalnį), nuo kurio, sakoma, Napoleonas stebėjo Prancūzijos kariuomenės persikėlimą per Nemuną. Net mėsos pakavimo ir tekstilės fabrikus kviečia pažiūrėti! Aš tai tokių objektų nerekomenduočiau...
VILIOJANTYS KURORTAI
O kur užsieniečiams važiuoti pailsėti? Aišku, kad į mūsų kurortus! Tokius, kaip Birštoną, kuriame ne tik sveikomis purvo voniomis galima pasilepinti, bet ir užsukti į... eksperimentinę laboratoriją turinčią polikliniką! Aišku, jokių eksperimentų su poilsiautojais niekas čia nedarė, o tiesiog jiems suteikė galimybę moderniais įrengimais sveikatą pasitikrinti
Skaitant ir kainos stebina– apie 4–7 litus už kambarį Birštone su paslaugomis. Bet paskui supranti, jog tuo metu sumos visai kitokią vertę turėjo. Beje! Jei keliautojas daugiau informacijos sužinoti nori, jis gali paskambinti telefonu arba paštu pasiteirauti. Įsivaizduoji? Kada paskutinį kartą popierinį laišką rašei, kad apie atostogas Birštone paklausinėtum?
Į kokius dar kurortus čia nuvažiuoti siūlo? Galėčiau lažintis, kad apie Druskininkus pagalvojai. Bet jų čia nėra! Užsienio keliautojai kviečiami į Smardonę, Kulautuvą ir Zarasus. Gerai, kad mūsų pavadinimų jie nesupranta, nes Smardonė tikrai nesuviliotų Šioje, Biržų rajone esančioje vietoje, yra šaltinis, kurio vanduo besigydantiems tiko. Kulautuvoje, tuo tarpu, siūloma ne tik paplūdimyje prie Nemuno pailsėti, bet ir „pasigydyti“ radioaktyviu vandeniu... Baisu, bet seniau žmonės, nesupratę radioaktyvumo, siūlė ir naudojo jį sveikatinimo tikslams 
O štai Zarasai vadinami „Lietuvos Šveicarija“ dėl gausybės ežerų.
INFORMACIJA KELIAUJANTIEMS
Ką turėjo žinoti keliautojas, 5-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, keliavęs pas mus? Kad ir tai, jog atvykęs ne tik turės susimokėti už vizą, bet ir su pasu keliauti užsiregistruoti į policiją. Valiuta? 1 litas tais laikais buvo vertas 0,150462 gramo aukso, 1 JAV doleris atitiko 5,87 lito, o svaras sterlingas – 29 litus. Nakvynė ir maistas? Didmiesčių viešbučiuose galėjai apsistoti už 5–20 litų, pusryčius restorane pavalgyti už 1 ar 1,5 lito, o pietus ar vakarienę – už 1,2–2,5 lito. Oho, kad dabar už tiek būtų galima pailsėti ir pavalgyti!
***
WOW! Tikrai įdomu taip laiku pakeliauti. Tikiuosi, kad ir tau patiko. O jei patiko, tai žinok, jog tokių antikvarinių leidinukų ir daugiau gavau. Tad į turistinę Lietuvos istoriją dar tikrai pažvelgsiu
