Žmones nuo seno traukia mistiški, nepaaiškinami, net šiurpūs reiškiniai, siaubo pasakos ir legendos. Kodėl taip yra, nežinau, tačiau turiu pripažinti, kad šiurpuliukai patinka ir man! 
Kartais tai būna netgi įdomiausia kelionės ar ekskursijos dalis. Paskaityk, kokiomis legendomis yra apipinti Lietuvos dvarai ir pilys, bei išdrįsk juos aplankyti!
Mažame Siesikų miestelyje, ant to paties pavadinimo ežero kranto stūkso vienas ankstyviausių ir mistiškiausių renesansinių statinių Lietuvoje. Gyvenamosios paskirties fortifikuoti rūmai iškilo 1492–1517 m. Ne kartą nuniokota, aštuonis kartus atstatyta, šiuo metu pilis yra restauruojama, tačiau lankytojai mielai įleidžiami vidun ekskursijai su gidu.
Ką ekskursijos metu gidas papasakos? Ogi tai, kaip kadaise vieno iš kunigaikščių Daumantų žmona Halška pamilo svetimšalį riterį Astiką. Naktimis kunigaikštienė skubėdavo į pasimatymą su mylimuoju, tačiau apie žmonos neištikimybę sužinojęs ir užpykęs kunigaikštis liepė neištikimą žmoną užmūryti pilies bokšte, o meilužį sukapoti į gabalus. Sako, ir dabar beveik kasnakt mėnesienoje kunigaikštienė nusileidžia iš vaiduokliško bokšto ir eina prie ežero susitikti su mylimuoju…
Kur rasti: Daugalių k. 1 , Siesikų sen., Ukmergės r. sav.
XIX amžių menantis Bistrampolio dvaras yra tarytum eksponatas, kuriuo grožėsiesi visos viešnagės metu. Neoklasikinio stiliaus sodybos kompleksas, kuriame įsikūręs viešbutis, restoranas, žirgynas bei saunos ir sūkurinės vonios erdvė, leidžia nusikelti į praeitį, pamatyti ir pajausti dvaro gyvenimą. Kaip ir visi dvarai, Bistrampolis turi savo legendų. Sakoma, kad tarp centrinių rūmų ir rūsio ėjęs požeminis tunelis, kuriuo šeimininkas keliaudavo pasiimti vyno, tačiau tyrinėjimų metu jokio rūsio pelkėtoje vietoje įkurtame dvare nerasta.
Dar viena įdomi istorija gaubia koplytėlėje įkurtame knygnešystės muziejuje eksponuojamą senutėlį kryžių: prie jo 1918 m. sausio 17 d., arkliuku kinkytomis rogėmis keliavęs pas draugą pasisvečiuoti, sukniubęs nuo širdies smūgio mirė knygnešių patriarchu vadinamas Jurgis Bielinis. Knygnešys palaidotas Biržų rajone, o kryžius eksponuojamas Bistrampolio dvaro koplytėlėje.
Kur rasti: Bistrampolio g. 1, Kučių kaimas, Panevėžio raj.
Manoma, jog tai seniausias dvaras Ukmergės rajone, rašytiniuose šaltiniuose minimas dar 1499 m. Gaila, tačiau per istorijos verpetus jis sunyko, išliko tik kai kurie autentiški fragmentai (puošni arklidė, svirnas, du pastatai, rūmų bokštelis, ledainė, ūkinis pastatas ir dalis parko) – jie paskelbti kultūros paveldo objektu, tad užsukti, pamatyti ir papildyti aplankytų Lietuvos dvarų sąrašą vis tiek verta! Tuo labiau, kad ir šiurpą keliančių istorijų čia nestinga.
Pasakojama, kad grafas Kosakovskis viename iš arklidžių kambarių laikė grandine pririštą mešką, kuri tris kampus pasiekti galėjo, o ketvirto – ne: į pastarąjį būdavo įmetamas koks nors prasižengėlis. Tas pats grafas mėgdavo ir savo svečiams karietų ratus supjaustyti, kad šie ilgiau pas jį svečiuose užsibūtų, o paties karieta buvo net keturis kartus apšaudyta – taip visiems jis buvo įsipykęs. Grafienė sumanumu nuo sutuoktinio neatsiliko: susilaužiusi koją ir negalėdama eiti į bažnyčią, įsakė iškirsti dalį medžių, kad bažnyčią matytų.
Kur rasti: Kurėjų k., Lyduokių sen., Ukmergės r. sav.
Kauno pilis – seniausia Lietuvoje gotikinio stiliaus mūrinė pilis, statyta dar XIV a. kryžiuočių antpuoliams atremti. Šiuo metu čia įrengtas muziejus, tad galėsi apsilankyti ir apie miesto istoriją sužinoti daugiau, o jei pasiseks, sudalyvausi ir viename kitame kultūriniame renginyje, kurių vyksta pilies prieigose. Stilizuotame pilies kalėjime galėsi išmėginti viduramžių grandines ir „gėdos stulpą“, XVI–XIX a. Vakarų Europoje naudotą bausti nusikaltėlius.
Požemyje „gyvena“ ir pilies vaiduoklis: vaizdo projekciją lydi įspūdingi žvangančių ginklų, žvengiančių žirgų ir kiti garsai, menantys garsiąją legendą apie tai, kaip Bona Sforca pilyje laikė kariuomenę, kuri vėliau prasmego po žeme. Pasakojama, kad požemiuose ji laukia, kada Kauną ištiksianti kokia nors didelė bėda, kad galėtų pasirodyti ir jį apginti.
Kur rasti: Pilies g. 17, Kaunas
Raudonės pilis dabartinį savo pavidalą įgijo po 1854–1877 metais atliktos rekonstrukcijos, įgavo neogotikos bruožų. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, vokiečiai atsitraukdami susprogdino didįjį pilies bokštą, kuris virsdamas apgriovė dalį pietinio korpuso. Vėliau pilis buvo pritaikyta vidurinei mokyklai, atstatyta nuniokota dalis, o turistams lankyti skirtas bokštas, nuo kurio atsiveria unikalus apylinkių, ypač Nemuno slėnio, reginys.
Kokia gi pilis be legendų? Pasakojama, kad pilyje gyvenusi jauna mergina, kunigaikštytė Balanda, Lietuvos kunigaikščio Kęstučio dukra, pamilo belaisvį kryžiuotį ir naktimis slapta susitikinėdavo su priešu. Tai sužinojęs kunigaikštis prakeikė ir nužudė savo dukterį. Vietiniai iki šiol pasakoja, jog tarp tylaus lapų šlamėjimo tamsiomis naktimis girdisi graudi Balandos rauda...
Kur rasti: Pilies g. 1, Raudonė
Nuotraukos Panemunių regioninio parko direkcijos ir asmeninio archyvo
Biržų pilis įsikūrusi Širvėnos ežero pietinėje pakrantėje. Tai renesansinė bastioninio tipo tvirtovė, geriausiai išsilaikiusi šiaurės rytų Europoje ir vienintelė Lietuvoje. Šiuo metu pilies rūmuose įrengtas Biržų krašto muziejus „Sėla“ ir biblioteka. O kas gi pilyje vyko anksčiau? Legendos pasakoja, kad žymusis karvedys Kristupas Radvila Perkūnas įsakęs pastatyti pilį, tačiau vos baigus ją statyti, vienas pilies kampas imdavo ir nugriūdavo, tarsi užkeiktas. Pilies statytojai nutarė kreiptis patarimo į vieną atsiskyrėlį senolį, kuris patarė per mėnulio pilnatį tame kampe užmūryti iš bažnyčios grįžtančią jaunavedžių porą (žinoma, jei jie sutiks laisva valia). Matyt jaunavedžiai sutiko, nes pilis tuoj skaičiuos jau 500 metų, o pietrytinis kampas niekada nebegriuvo...
Kur rasti: J. Radvilos g. 3, Biržai
