Nida – vieta, į kuria visada gera sugrįžti, kai norisi atgauti ramybę ir harmoniją. Šis pajūrio kampelis yra tikrai magiškas, tiek daug grožio, gamtos, marių ir jūros didybės vargu ar kur kitur pamatysi ir pajusi! Apie nuostabiausias gamtos ir žmogaus sukurtas Nidos įdomybes šiame straipsnyje ir noriu papasakoti, kad čia atvykęs atostogų, nieko svarbus nepraleistum. 
O jei atostogų dar nesusiplanavai, tai visada gali lengvai padaryti užsukęs į „Poilsio Nidoje“ skiltį:
Tikriausiai ir Tau Nida, visų pirma, asocijuojasi su aukso spalvos kopomis, vilnijančiomis mariomis ir jų fone aukštai iškilusiomis vėjo glostomomis vėtrungėmis? Neringos istorijos muziejaus senųjų kurėnų vėtrungių kopijų ekspozicija po atviru dangumi Nidoje pradėta kurti dar 2003 metais, o dabar marių krantinę puošia net 82 skirtingi eksponatai. Bet kas gi tos vėtrungės ir kodėl jos tokios Neringai svarbios? Tai dar XIX amžiuje pradėti kurti ženklai Kuršių marių pakrantės kaimams atskirti, vėliau žvejų tobulinti, puošti ir virtę tikrais meno kūriniais, talpinančiais senųjų gyventojų kasdienybę, istoriją ir svajones... Argi ne įdomu pasivaikščioti po tokį stilizuotą vėtrungių mišką ir pabandyti iššifruoti jose užslėptas paslaptis?
Ar norėtum sužinoti, kaip vieta, į kurią atvykai atostogų, atrodė prieš 40–50 mln. metų, kaip formavosi Kuršių nerija? Ar norėtum pamatyti gintaro laše sustingusią istoriją? Tuomet pakviesiu apsilankyti šiuolaikiškame, labai įdomiame Mizgirių gintaro muziejuje! Pravėręs duris, pateksi į prieš milijonus metų čia plytėjusį „gintarmedžių mišką“ ir išvysi gintarus nešančią „upę“ – būtent tokia yra muziejaus koncepcija. Čia išvysi gausią retų gintarų ir meno dirbinių kolekciją, galėsi išklausyti virtualų pasakojimą apie gintaro susidarymą ir išvysti 3D filmą apie Kuršių nerijos susiformavimą. Dar daugiau apie gintarą sužinoti padės muziejuje naudojamos interaktyvios priemonės.
Dar daugiau istorijos ir praeities aidų? Užsuk į Nidos žvejo etnografinę sodybą! Čia savo akimis išvysi laike sustingusią XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Kuršių nerijos gyventojų kasdienybę: autentiškus ornamentuotus baldus, įvairius rakandus, žvejybos įrankius, net poledinei žūklei skirtus žvejo batus. O ir pati sodyba labai autentiška: statyta 1927 metais iš dviejų vienas su kitu sujungtų namų, kurie, per laikmetį stipriai nukentėję, 1973 metais buvo atstatyti ir įrengta Neringos muziejaus ekspozicija. Šalia sodybos dar gali apžiūrėti autentiškus žvejų laivus ir kurėno kopiją.
Benai, plaukiam į Nidą! Tikriausiai, puikiai žinai, ką reiškia ši frazė ir kieno lūpose ji skambėdavo daugelį metų. Būtent tokiu šūkiu maestro Vytautas Kernagis kiekvieną vasarą palydėdavo Nidos vasaros sezono atidarymo festivalį. Vytautas Kernagis – dainuojamosios poezijos pradininkas Lietuvoje, autorius ir atlikėjas, pramoginių renginių režisierius ir televizijos laidų vedėjas. Jo skulpūrą sukūrė ir iš bronzos išliejo skulptorius Romas Kvintas 2009 metais. Vaikštinėdamas marių pakrante, gali prisėsti prie maestro, nusifotografuoti ir... pasiklausyti jo muzikos, apsilankęs interneto svetainėje www.88.lt ir išsirinkęs norimą kūrinį iš 60 siūlomų.
Nori apžvelgti Kuršių neriją iš viršaus? Užkopk ant Urbo kalno ir užlipk į Nidos švyturį! O ar žinai, kad tai visai ne kalnas, o pušimis apželdinta kopa? Ant 50,8 metrų aukščio Urbo kalno stovi 27 metrų aukščio Nidos švyturys, kurį pasieksi užkopęs 200 laiptelių. O jei dar ir į švyturio apžvalgos aikštelę pakilsi, Tau atsivers neįtikėtini Kuršių nerijos vaizdai: Nidos panorama, Parnidžio kopa, Kuršių marios ir Baltijos jūra. Šiek tiek nusileidęs į kalno papėdę, atsidursi apžvalgos aikštelėje, kurioje taip pat galėsi pasigrožėti (ar net pro stacionarius žiūronus apžvelgti) Parnidžio kopa, pušynu.
Niekur nepajusi tokios Kuršių nerijos didybės, platybės ir laisvės, kaip užkopęs ant Parnidžio kopos, virš jūros lygio iškilusios net 52 metrus. Iš čia atsiveria vienintelių pustomų kopų vaizdas, Baltijos jūra vienoje pusėje, Kuršių marios – kitoje, o tolumoje – ir Rusijos Federacijos dalyje plytintys smėlynai. Mokslininkų skaičiavimu, keliaujančios kopos per metus pajuda nuo 0,5 iki 10 metrų rytų kryptimi, o jų formuojamas reljefas primena jūros dugną. Šios kopos dar vadinamos baltosiomis kopomis dėl gausios (nuo 85 iki 99 procentų) kvarco koncentracijos. Beje, Parnidžio kopa – vienintelė vieta Lietuvoje, kur galima stebėti, kaip saulė iš vandens pateka ir į vandenį nusileidžia.
O ar žinojai, kad astronominiu požiūriu Parnidžio kopa – dar ir vienintelė idealiai saulės laikrodžiui tinkama vieta Lietuvoje? Būtent todėl čia toks 1995 metais ir pastatytas. 1999 metais per Lietuvą praūžusio uragano „Anatolijus“ nugriautas, 2011 metais atstatytas, Saulės laikrodis vėl rodo tikslų laiką. Žinoma, jei tik saulė šviečia. Milžinišką laikrodį sudaro apskrita aikštelė su puslankiu iškilusiomis pakopėlėmis, žyminčiomis valandas. Aikštės viduryje stovi 13,8 metrų aukščio obeliskas, nuo kurio krintantis šešėlis ir tampa laikrodžio rodykle.
Nepaprasta kelionė po Nidą! Tikiu, kad mano aprašytos vietos paliks neišdildomą įspūdį, o poilsis šiame rojaus kampelyje bus naudingas ir kūnui, ir sielai. Na, ir žinoma, aplankyk visas kitas nuostabias Kuršių nerijos gyvenvietes: Juodkrantę, Preilą, Pervalką ir Smiltynę – grožybių ir įdomybių jose rasi antra tiek, apie jas pasakoju šiame straipsnyje.
Straipsnis patengtas naudojant visitneringa.com turinį ir nuotraukas.
