Kas sakė, kad muziejuose nuobodu?! Tik ne Šiaulių krašte, kur tokių ekspozicijų rasti gali, kad ligi valiai prisikvatosi, visokių įdomybių prisižiūrėsi, daug netikėtų dalykų sužinosi ar net baimės šiurpuliukus patirsi! Šiaulių kraštas nepaliauja stebinti, todėl dar kartą kviečiu čia apsilankyti ir pačius netikėčiausius muziejus bei jų ekspozicijas atrasti. 
Esi kačių ar šunų mylėtojas? Iš tiesų, tai visiškai nesvarbu, nes į Katinų muziejų Šiauliuose užsukti rekomenduoju kiekvienam! Čia Tave pirmasis veikiausiausiai pasitiks meilaus būdo katinas Perlas, vadinamas muziejaus „direktoriumi“, ir po tris įspūdingas, eksponatų gausias sales pavedžios. Muziejų 1990 metais įkūrė Vanda Kavaliauskienė, labai mylėjusi katinus ir juos vaizduojančius kūrinius rinkusi daugelį metų. Pirmasis – mažas juodas katinėlis su geltonu kaspinėliu – atkeliavo iš Lenkijos dar 1962 metais, o dabar muziejuje yra daugiau nei 4000 eksponatų iš įvairiausių pasaulio šalių ir, žinoma, Lietuvos.
Muziejus turtėja ir garsių dailininkų paveikslais, fotomenininkų darbais, žinoma, visuose juose pagrindinis herojus – katinas. Taip pat čia rengiami įvairūs renginiai: kasmet švenčiama Katinų muziejaus gimtadienio šventė, organizuojamos parodos kačių tematika ir susitikimai su šių keturkojų mylėtojais, vaikų gimtadienio šventės.
Kur rasti: Žuvininkų g. 18, Šiauliai.
Ar žinai, kas ir kada išrado pirmąją balso perdavimo priemonę? O ar esi kalbėjęs laidiniu telefonu? Ar pameni savo pirmąjį mobilųjį telefoną? Mūsų seneliai nė įsivaizduoti negalėjo, kad telefonu galės ne tik kalbėti, bet ir matyti pašnekovą realiuoju laiku! Telekomunikacinės technologijos ir telefonai vystosi ir tobulėja taip sparčiai, kad visam šiam procesui ir istorijai įamžinti bei išsaugoti buvo įkurtas Telefonijos muziejus istoriniame pastate (buvusioje miesto iždinėje), pačiame Šiaulių miesto centre. Muziejuje galima susipažinti su telefonijos raidos istorija, išvysti gausią unikalią telefonų kolekciją: nuo senovinių laidinių iki mobiliųjų ir išmaniųjų, o eksponatų fondai nuolatos pildomi. Muziejuje organizuojamos ekskursijos ir edukaciniai užsiėmimai. Labai įdomus ir unikalus muziejus Lietuvoje!
Kur rasti: Dvaro g. 85, Šiauliai.
Dar daugiau įdomios istorijos, šįkart apie filmus, jų kūrimo raidą ir procesą, sužinosi užsukęs į Kino muziejų Šiauliuose. Muziejuje sukaupti eksponatai pasakoja ir apie miesto kino istoriją, vykusius renginius, autorius. Čia eksponuojamos įvairios kameros, projektoriai, filmų ryškinimo priemonės, kino dokumentai, afišos, trofėjai, o didžioji dauguma eksponatų atkeliavę iš 1945–1990 metų laikotarpio. Įrengta ir nedidelė 50 vietų salė, kurioje galima išvysti įvairių formatų juostas, peržiūrėti archyvinius kino filmus, sukurtus Šiauliuose nuo 1958 metų iki šių dienų. Taip pat čia vyksta filmų premjeros, susitikimai su režisieriais, retrospektyvinės programos. Tikras rojus visiems kinomanams! 
Kur rasti: Aušros al. 15, Šiauliai.
Mistiški šimto metų senumo receptai, intriguojantys vaistininko instrumentai, senovinė vaistų tabletavimo mašina... Tikras vitaminas smalsuoliams. Aplankyk vieną seniausių vaistinių šalyje, iš arčiau susipažink su vaistininko profesija ir atrask įdomiąją vaistininkystės istoriją! 2020 metais vaistinėje „Valerijonas“, minint solidžias 150-ąsias įkūrimo metines, buvo įrengtas istorinės vaistinės fragmentas, kuriame eksponuojamos vaistininkystės vertybės. Dideliam ir mažam muziejaus lankytojui bus įdomu sužinoti, kaip atrodė šimtmečio senumo vaistų receptai, išvysti seniau gaminamus ir fasuojamus vaistus bei vaistininko instrumentus, iš arčiau pamatyti retus ir visame pasaulyje žymius vaistinius preparatus. Beje, muziejaus lankymas, iš anksto susitarus, nemokamas!
Kur rasti: Vilniaus g. 173, Šiauliai.
Vieta, kurioje pasijunti lyg į rojų patekęs – tai Angelo muziejus Šiauliuose, įkurtas 2014 metais. Dalis eksponatų skaičiuoja jau ne vieną dešimtmetį, o kai kurie – ir kelis šimtmečius. Eksponatai klasifikuojami į penkis rinkinius: tapyba ir grafika, skulptūra, taikomoji dailė, liaudies menas, spaudiniai. Išskirtinis dėmesys muziejuje skiriamas seniesiems meistrų darbams, tradicinei sakraliajai lietuvių liaudies skulptūrai, kuri nuo 2008 metų yra įtraukta į UNESCO nematerialiojo paveldo sąrašą kaip nykstanti. Nepaprastai šviesi ir pakylėjanti ligi dangaus vieta, drąsiai metanti iššūkį Kauno velnių muziejui! 
Kur rasti: Višinskio g. 24, Šiauliai.
Jei krepšinis – lietuvių religija, tai Joniškio krepšinio muziejus – meka, į kurią bent kartą gyvenime būtina nukeliauti kiekvienam doram Lietuvos piliečiui. 
Muziejus įkurtas 2009 metais, o puikiai įrengtose kelių salių patalpose išradingai pasakojama Joniškio, Lietuvos bei pasaulio krepšinio istorija. Susižavėjimą kelia krepšinio aikštelė ant lubų su čia apsilankiusių krepšininkų delnų antspaudais, gausybė nuotraukų, leidinių apie krepšinį, medalių ir asmeninių krepšinio legendų daiktų: marškinėliai, įspūdingo dydžio sportiniai batai. Be abejo, visi su autografais. Čia rasi net didžiausią žinomą sportinį (Nr. 54,5!) batą, legendinio Maiklo Džordano (JAV) autografą ir daug kitų įdomybių!
Tikrai nustebsi čia išvydęs Valdemaro Chomičiaus Europos, pasaulio ir olimpinius aukso medalius, A. Sabonio dovanotą 2015 metų Europos krepšinio čempionato sidabro medalį, sportinius marškinėlius ir batelius su autografais, legendinės lietuvių kilmės čempionės Uljanos Semionovos 49 dydžio sportinius batelius. O už visą šitą lobyną dėkingi turime būti sporto organizatoriui, kraštotyrininkui, visuomenės veikėjui ir gyvajai krepšinio enciklopedijai Leonui Karaliūnui, kuris visiems apsilankiusiems muziejuje papasakos daug intriguojančių istorijų apie krepšinį ir jo įžymybes.
Kur rasti: Livonijos g. 3, Joniškis.
Ir kas galėtų pagalvoti, kad tokiame nedideliame miestelyje kaip Akmenė galima rasti tokį turtigą eksponatų ir įdomybių muziejų! Muziejus didžiuojasi ne tik krašto relikvijomis, bet ir mediko B. Izenbeko surinkta įvairių pasaulio šalių drugelių kolekcija – viena gausiausių ir mokslo atžvilgiu vertingiausių Lietuvoje. Taip pat mineralų ir fosilijų kolekcija, mokytojos D. Čiapaitės surinkta pašto ženklų kolekcija gyvūnų ir augalų tematika. Be to, čia aktyviai plėtojama edukacinė, šviečiamoji veikla, rengiamos profesionalių menininkų ir tautodailininkų kūrybos parodos.
Įdomiausia tai, kad šiame muziejuje gali pasigrožėti gyvų drugelių gyvenimu specialiame namelyje: jame išvysi drugelių gimimą iš kokono, jų gyvenimą, skraidymą, maitinimąsi, poravimosi ritualus. Drugelių rūšys čia periodiškai atnaujinamos, skraido ir didžiausi pasaulio naktiniai drugiai „milžinai“.
Kur rasti: K. Kasakausko g. 17, Akmenė.
Įdomus tas Šiaulių kraštas, ko tik čia nepamatysi – net muziejų... lazdoms! Kelmėje gyvenantis tautodailininkas Mečislovas Ežerskis pridrožė jų daugiau nei 3700, 2009 metais jo lazdos buvo sertifikuotos ir pripažintos tautinio paveldo produktu, tad teko ir muziejų joms atidaryti: pardavė Mečislovas savo vieno kambario butą penktame aukšte, nusipirko medinį namelį ir su visu „lazdynu“ persikraustė į jį, įkurdamas muziejų. Kito tokio meistro Lietuvoje nesurasi: kiekviena lazda unikali ir antros tokios nepadarysi. Ilgiausia Mečislovo išdrožta lazda siekia du metrus, trumpiausia – penkiolika centimetrų. Meistro lazdose vaizduojami velniai, gyvūnai, liaudies motyvai. Tikri meno kūriniai pačia netikėčiausia forma!
Kur rasti: Kooperacijos g. 33, Kelmė.
Tai – Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“ įkurtas bei puoselėjamas muziejus. Jame saugoma net 100 skirtingų istorinės technikos eksponatų, „Retromobile“ narių restauruotų dviračių, ketrurračių ir netgi triračių transporto priemonių. Čia pamatysi transporto ikoną – 1909 metų „Ford T“ bei tviskančią svajonę – „Ferrari“ automobilį. Vyresnius lankytojus čia užplūs nostalgijos jausmas, o jaunesnieji galės susipažinti su savo tėvų bei senelių transportu, jo istorija. Šeduvos istorinio transporto muziejuje išvysi net kelis unikalius lietuvių meistrų sukurtus automobilius, kurie ir šiandien nenusileidžia dizaino bei technologijų sprendimams. O nuostabiausia tai, kad ekspozicija yra „gyva“, t. y. eksponatai išrieda į gatves, šventes ar net keičiasi su Kauno muziejaus eksponatais. Muziejus įkurtas vos už 300 metrų nuo magistralės Šiauliai–Panevėžys, tad tikrai labai patogu užsukti, jei keliauji ta kryptimi.
Kur rasti: Panevėžio g. 36, Šeduva, Radviliškio raj.
Bene didžiausia intriga Tavęs laukia Pakruojo dvare, paslaptingame keistenybių kabinete, arba panoptikume. Panoptikumas – tai prabangios, išskirtinio skonio kolekcijos, kuriose turtingieji kaupdavo ypatingas gamtos ar žmogaus anomalijas, itin retus, mistinius, okultinius, egzotiškus objektus. Istorija tokia, kad ne vieną amžių dvarą valdė baronai Von der Roppai, kurie garsėjo kaip išskirtines meno vertybes kolekcionuojanti ir jų prekyba besiverčianti giminė. Tad taip į Pakruojyje esantį dvarą atkeliavo keisčiausių to meto madų iš viso pasaulio. Dar keistesnių eksponatų prikaupė šeimos gydytojas. Pastarasis vienos iš kelionių metu Florencijos didikų namuose išvydo vieną tokių kolekcijų, kurią sudarė undinės, paršelis su sparnais, žuvis su kailiu ir kt., ir sužavėtas į Pakruojo dvarą parsivežė pirmąjį eksponatą – dvigalvį ančiuką. Kadangi gydytojas dvare buvo ir anatomas, biologas bei veterinaras, daugumą naujų objektų sukurdavo pats, darydavo iškamšas...
Pakruojo dvaras džiaugiasi galėdamas pakviesti į atkurtą ir vienintelį tokį Lietuvoje keistenybių kabinetą. Panoptikume šiandien gali sužinoti apie baisiausias XIX a. ligas, jų netradicinius gydymo būdus ir įrankius, taip pat, ką paslaptingasis gydytojas veikdavo ilgais eksperimentų vakarais... 
Be to, panoptikume veikia ir paslaptingas „Salon de fortune“, kuriame galima išvysti savo lemtį, bei „Postmortem“ kambarys, supažindinantis su senoviniais laidojimo papročiais. Perspėju, silpnesnių nervų lankytojus ir vaikus šio kambario turinys gali itin šokiruoti!
Kur rasti: Pargo g. 1, Pakruojo k., Pakruojo r.
Ar esi matęs senuosius lietuviškus kalendorius? Jie buvo skirti ne tik dienoms ir mėnesiams skaičiuoti: pirmieji lietuviški kalendoriai atliko ir švietėjiškąją funkciją: juose spausdindavo ūkiškus patarimus, liaudies medicinos žinias, informaciją apie astrologiją, istorinius įvykius bei bažnytines šventes. Išties unikalūs mokslo populiarinimo leidiniai, su kuriais susipažinti gali Kuršėnų Dvare, kalendorių ekspozicijoje „Senieji kalendoriai“.
Šios ekspozicijos, o ir pačių kalendorių nebūtų, jei ne švietėjas, poetas, publicistas, vertėjas, pirmojo lietuviško kalendoriaus autorius, sudarytojas ir leidėjas Laurynas Ivinskis (1810–1881 m.), kurio atminimui pradėti rinkti kalendoriai, o vėliau ir muziejus atidarytas. Ekspozicijoje galima apžiūrėti penkių tūkstančių kalendorių kolekciją: senuosius, religinius, sieninius, kišeninius, stalinius, suvenyrinius, meno, gamtos, užsienietiškus bei Lauryno Ivinskio premijos laureatų spaudinius. Patys vertingiausi – senieji eksponatai, kurie įdomūs dar ir tuo, kad juose randama ranka rašytų įrašų.
Kur rasti: Ventos g. 7E, Kuršėnai, Šiaulių r.
Jau esu rašęs apie tai, kaip pastaraisiais metais mane stebina ir žavi Šiauliai: tai vienas gražiausių, moderniausių, „skaniausių“ ir žaliausių miestų Lietuvoje. Jei nori dar daugiau patarimų bei idėjų, ką čia nuveikti ir kokias lankytinas vietas pamatyti, užsuk į Šiaulių TIC arba interneto svetainę, o aš tik palinkėsiu įdomių atradimų Saulės mieste ir krašte!
