Jau antrus metus iš eilės su Makaliukais smagiai ir azartiškai varžomės žingsnių iššūkyje. Sukorėme tūkstančius kilometrų, nupėdinome šimtus tūkstančių žingsnių ir, ko gero, išvaikščiojome visą Lietuvą (ir ne tik!). Tad šiemet labai apsidžiaugiau atradęs ir suskubau kolegoms pasiūlyti du naujus, ilgus ir be galo gražius maršrutus Miško ir Jūrų takais! Apie juos ir Tau papasakosiu bei užkeliauti Lietuvą pėsčiomis pakviesiu. 
Jei esi patyręs žygeivis, tikriausiai girdėjai apie ilgo atstumo pėsčiųjų maršrutus E11 ir E9, kuriuos sukūrė Europos žygeivių asociacija, o jei šie kodai Tau nieko nesako, tuojau pat viską papasakosiu. E11 – tai tarptautinė trasa, besidriekianti nuo Nyderlandų iki Lenkijos sienos su Lietuva ir nuo Rygos Latvijoje iki Estijos sostinės Talino. Nuo šių metų jungiamės į trasą ir mes! 
Atidaromas maršrutas nuo Lenkijos–Lietuvos sienos iki Lietuvos–Latvijos pasienio bei Latvijoje nuo Lietuvos–Latvijos sienos iki Rygos. Per 3 Baltijos šalis einanti E11 trasos atkarpa bus žinoma Miško tako pavadinimu.
E9 trasoje taip pat trūko tik Lietuvos. Maršrutas driekiasi 5500 kilometrų Portugalijos, Ispanijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Olandijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos pajūriais, o nuo šių metų – ir per Lietuvą! Naujasis Jūrų takas žygeiviams atveria galimybę nepertraukiamai pėsčiomis keliauti apie 1300 kilometrų visų Baltijos šalių pajūriu.
Jūrų ir Miško takai, besidriekiantys per Baltijos šalis, kartu yra vadinami Baltijos takais – jie atveria galimybę pasaulio žygeivių bendruomenei pažinti Latviją, Lietuvą ir Estiją. Žinoma, maršrutai sudaryti taip, kad ši pažintis būtų kuo įdomesnė ir gražesnė: Baltijos takai driekiasi per devynis nacionalinius parkus, vieną biosferos rezervatą ir daugiau kaip 100 saugomų gamtos teritorijų. Pakeliui galima aplankyti UNESCO pasaulio paveldo objektus – Rygos ir Talino senamiesčius, o Jūros tako maršrute – ir Kuršių neriją.
Miško tako ilgis – net 2141 kilometras, iš jų 747 kilometrai vingiuoja Lietuvoje per Lazdijų, Druskininkų, Alytaus, Birštono, Prienų, Kauno, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Telšių, Skuodo, Plungės, Mažeikių ir Kretingos miestų ar rajonų savivaldybes. Maršrutas eina per visų Baltijos šalims būdingų tipų miško ir laukinę gamtą,
veda natūraliai susiformavusiais takais, dirbtiniais keliais ir įvairių tipų kelio dangomis. Pasirinkęs šį taką, aplankysi Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinius parkus, regioninius parkus, Kauną. Dalis Miško tako maršruto taip pat sutampa su Šv. Jokūbo Kauno keliu ir
Maironio taku, tad gali susipažinti su piligrimystės vietomis.
Jūrų tako ilgis yra 1419 kilometrų, iš jų 216 kilometrų driekiasi Lietuvoje – Šilutės, Klaipėdos rajono ir miesto, Palangos, Neringos savivaldybės teritorijomis. Lankytinos maršruto vietos – Nemuno deltos ir Pajūrio regioniniai parkai, kurortai Nida ir Palanga, Klaipėdos uostamiestis, UNESCO pasaulio paveldo objektas – Kuršių nerija, unikalus smėlėtas ir miškingas kultūrinis kraštovaizdis su mažomis Kuršių marių gyvenvietėmis. Šiame maršrute rasi viską – nuo žmogaus nepaliestų smėlio paplūdimių ir laukinėmis gėlėmis nusagstytų kopų iki jaukių pajūrio gyvenviečių ir šurmuliuojančių kurortų.
Kad keliauti būtų maloniau ir smagiau, rūpinasi visas įvairių įstaigų tinklas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tokios vietos, teikiančios keliaujantiems pėsčiomis pritaikytas turizmo paslaugas, žymimos ženklu „Draugiškas žygeiviams“. Čia žygeiviai ypač laukiami, o jų poreikiai suprantami ir gerbiami. Šios įmonės siūlo specializuotas paslaugas, pavyzdžiui, informaciją apie maršrutą, geriamąjį vandenį, pirmosios pagalbos vaistinėles, elektroninių prietaisų kroviklius, patalpas drabužiams, avalynei ir kitam žygio inventoriui skalbti ir džiovinti.
Žingsniuoti galima vadovaujantis specialiais ženklais, taip pat naudojantis mobiliąja programėle. Visą išsamią informaciją apie takų dangą, lankytinas vietas, kraštovaizdį, maršruto atkarpų aprašymus gali rasti tinklalapyje baltictrails.eu. Čia taip pat rasi vietų, kuriose galima pavalgyti, parduotuvių, kuriose galima nusipirkti vandens ir užkandžių, bei nakvynės vietų sąrašus. Svetainėje yra žemėlapių ir parsisiunčiamų GPX maršrutų, o įkvėpimui – dar ir nuostabių vaizdo įrašų iš jų! 
Kol kas sau priskiriu tik patyrusio keliautojo lėktuvu titulą, o naudingų patarimų ruošiantis pėsčiųjų žygiams semiuosi iš labiau patyrusių šioje srityje. Visą Jūrų tako maršrutą nueiti pėsčiomis užtrunka maždaug du su puse mėnesio, o Miško taką – tris su puse. Įveiksi? 
Na, gerai gerai, abu takai yra suskirstyti į maždaug 20 kilometrų ilgio atkarpas su nakvynės ir maitinimo galimybėmis, todėl keliauti gali ir mažesniais atstumais. Patyrę žygeiviai rekomenduoja pasirinkti optimalų žygiavimo tempą, nužingsniuojant apie 20–25 kilometrų per dieną. Keliaujant tokiu tempu, galima neskubant pasistiprinti pietumis, dažniau sustoti pailsėti, pasigrožėti vaizdingomis maršruto vietomis.
Ruošiantis į pėsčiųjų žygį, svarbiausia pasirūpinti patogia apranga ir avalyne bei maisto atsargomis, nes žingsniuojant sunaudojama daug kalorijų ir greitai išalkstama. Patariama neimti jokių nereikalingų daiktų, nes nuo papildomo svorio greičiau pavargstama. Tokie žygiai reikalauja nemažai fizinės ir emocinės ištvermės, tačiau patirti įspūdžiai ir teigiamos emocijos viską atperka su kaupu!
Projektas „Development of Forest trail in Latvia and Lithuania and expanding the Baltic Coastal Hiking route in Lithuania“ (Hiking project), LLI-448. Visas projekto biudžetas – 788 104 Eur. Iš jų – bendrasis Europos regioninės plėtros fondo finansavimas – 669 888 Eur.
Šis pranešimas spaudai parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šio pranešimo turinį atsako VšĮ Kauno regiono plėtros agentūra. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
