Turbūt žinai, jog kiekvienas Lietuvos kampelis turi įdomių lankytinų objektų. O ar girdėjai, ką vertėtų pamatyti Kaišiadoryse? Perskaitęs šį straipsnį tikrai tai sužinosi! Tad keliauk su manimi ir kartu pažiūrėkim, kokių įdomybių gali rasti Kaišiadoryse!
Net neabejoju, kad apie šį objektą tikrai esi girdėjęs, o gal nes mokykloje su klase lankęsis. 
Didžiausias Lietuvoje, Baltijos šalyse ir vienas didžiausių muziejų po atviru dangumi Europoje! Aprėpia jis 195 ha plotą, turi daugiau nei 90 000 kilnojamų eksponatų, o per 50 muziejaus gyvavimo metų jame apsilankė daugiau nei 3 milijonai lankytojų.
Lietuvos etnografijos muziejus atspindi XVIII a. pabaigos – XX a. pirmos pusės visų Lietuvos regionų – Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – valstiečių bei miestelėnų buitį, darbus, tradicijas. Muziejuje vyksta įvairūs edukaciniai užsiėmimai, renginiai, susiję su papročiais ir kalendorinėmis šventėmis. Atvykti čia rekomenduojama mažiausiai trims–keturioms valandoms, būk nusiteikęs ilgiems pasivaikščiojimams, pasirūpink patogia avalyne!
Kur rasti: L. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškės.
Bažnyčia pastatyta 1932 metais. Lankytojų dėmesį patraukia Katedros išorė: jos sienos yra geltonų ir raudonų plytų. Reikalas tas, kad kaišiadoriečiai pradėjo statyti geltonų plytų bažnyčią, o pastatė raudonų plytų Katedrą... Prie dabartinių Katedros vartų pastatytas paminklas Teofiliui Matulioniui: jis padeda persikelti į tuos laikus, kai vyskupas Teofilius sutikdavo tikinčiuosius prie Katedros vartų ir juos laimindavo. 2017 metais buvusį Kaišiadorių vyskupą Teofilių Matulionį paskelbus palaimintuoju, Katedroje įrengta palaimintojo vardo koplyčia ir jos altoriuje patalpintas sarkofagas su jo palaikais.
Kur rasti: Brazio g. 6, Kaišiadorys.
Tai viena iš dviejų rotondinės formos bažnyčių Lietuvoje, antroji – Sudervėje. Šios bažnyčios sukurtos sekant romėniškųjų rotondų pavyzdžiu, o apvaliose sienose nėra nė vieno lango – šviesa į vidų patenka pro dailų stiklinį bokštelį. Senuose bažnyčios aprašymuose nurodoma, kad bažnyčią viduje juosė 16 mūrinių kolonų. Kalvių bažnyčia yra mėgstama vietinių gyventojų, jaunavedžių, turistų. Šalia telkšo didžiausias rajono ežeras, turistų laukia sutvarkytas paplūdimys su tinklinio aikštele, pavėsine ir Kalvių žuvelė, sukurta vietinio kalvio Mariaus Karkausko.
Kur rasti: Lapainios g. 39, Kalviai, Kaišiadorių r.
Prie Čiobiškio miestelio šiltuoju metų laiku (gegužės–lapkričio mėn.) veikiantis Padalių keltas jau greitai minės savo 90 metų jubiliejų, nors yra žinoma, kad jis žmones per Nerį kelia dar nuo XIX a. Trečia Dzeventauskų giminės karta rūpinasi keltu ir palengvina žmonių kasdienybę. Atrodytų, keltas nėra kažkuo išskirtinis, tačiau kitą krantą pasiekia ne varikliais ar irklais, o tekančios upės srove. Tai vienintelis lyninis keltas, išlikęs Lietuvoje. Netoli kelto, keliaujant link Kaišiadorių, galima aplankyti vieną gražiausių piliakalnių Lietuvoje – Budelių piliakalnį ir Savarinės vandens pralaidą.
Kur rasti: Padalių k., Kaišiadorių r. sav.
Darsūniškis – viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Čia buvęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto dvaras, o netoliese, dabar Kauno marių dugne – piliakalnis su ant jo stovėjusia medine pilimi. Tai – vienintelė vietovė Lietuvoje, turinti ant kiekvieno į ją vedančio kelio vartus-koplytėlę.
Šv. Agotos vartai stovi kelyje Kruonis–Darsūniškis. Šventoji Agota buvo ypač garbinama, nes ji globėja nuo gaisrų, o Darsūniškiui tai buvo labai svarbu – miestelį dažnai niokojo ugnys. Žmonės pasakojo, kad kai tik kildavo gaisras, reikėdavo ranka ar lazda paliesti šv. Agotos skulptūrą, paskui nubėgti ir paliesti degantį namą – ir ugnis bemat užgesianti.
Kelyje nuo Darsūniškio link Sekionių ties miestelio riba buvo pastatyti šv. Kazimiero vartai. Atgimimo laikais buvo atkurta tradicija su procesija juos aplankyti ir paminėti šv. Kazimierą, Lietuvos globėją. Vėliausiai iš visų trijų Darsūniškio vartų kelyje iš Užgirėlio į Darsūniškį buvo pastatyti šv. Jurgio vartai. Skiriasi jie nuo kitų dar ir tuo, kad šventąjį juose vaizduoja ne statula, bet paveikslas.
Kur rasti: Darsūniškis, Kaišiadorių r.
Vienas iš trijų lietuvių kardinolų, Vincentas Sladkevičius, gimė Žaslių parapijoje, kukliame Guronių kaime. Jame viena šalia kitos iki mūsų dienų gyvuoja dvi skirtingos kultūros – pagoniškoji ir krikščioniškoji. Šalia dviejų legendomis apipintų alkakalnių – Kiškių bažnyčios ir Zvaninyčios – stovėjo būsimojo kardinolo namai. Kardinolas labai mėgo rožinio maldą, jo atminimui čia atsirado ne tik slėpinių kelias – 5 koplytėlės su freskomis, tačiau ir rekolekcijų namai su rožinio ekspozicija. Parke išlikęs senas medis žymi kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškės sodybos vietą.
Kur rasti: Guronių k., Kaišiadorių r. sav.
Tai – aukščiausia (42 m) atodanga, esanti prie Kauno marių. Nuo jos atsiveria platus vaizdas į Paukščių salą, Kruonio HAE, o gražūs skardingi takeliai padeda pajusti tikrą vietovės žavesį. Ne mažiau už vaizdus įspūdingos ir legendos, pasakojamos apie Mergakalnį. Viena jų sako, kad laisvo elgesio moterys būdavo statinėse nuridenamos žemyn į Nemuną. Kita legenda pasakoja apie meilę. Čia gyvenusio turtingo pono gražuolė dukra ir arklininkas įsimylėjo vienas kitą. Ponas apie tai sužinojęs išsiuntė arklininką į rekrūtus, o dukrą užrakino. Vieną naktį baltai apsirengusi mergina pasikinkiusi arklius nulėkė tiesiai nuo skardžio. Nuo to laiko ją galima išvysti per pilnatį, atsispindinčią Nemune. Trečioji legenda pasakoja apie karieta nuo priešų bėgusią ir tyčia nuo skardžio nulėkusią karalienę Kateriną.
Kur rasti: Dovainonių k., Kaišiadorių r.
Kruonio HAE – vienintelė tokio tipo elektrinė visose Baltijos šalyse. Ji balansuoja elektros gamybos ir suvartojimo skirtumą Lietuvoje. Elektrinė turi du baseinus: aukštutinį ir žemutinį. Kai energetinėje sistemoje yra daug perteklinės energijos (taip būna naktį), vanduo iš Kauno marių keliamas į aukštutinį baseiną. Baseino plotas yra 303 ha ploto – tai leidžia dieną elektrinei dirbti kaip įprastai hidroelektrinei. Avarijos atveju elektrinė gali įsijungti į sistemą per 2 minutes ir taip garantuoti stabilų energetinės sistemos darbą. Išties įspūdinga!
Kur rasti: Marių g., Maisiejūnų k., Kaišiadorių r.
Kaukinė – tai vieta, kur susipina gamtos, mitologijos ir kultūros paslaptys. Kaimo vidury telkšo taisyklingo apskritimo formos, 1,2 ha ploto 14–18 m gylio vandens telkinys, paslaptingos kilmės ežeras. Išties daug galvosūkių mokslininkams ir vietos gyventojams! Ežeras gali būti glaciokarstinės kilmės: nuo ledyno pakraščio atskilęs ledo gabalas buvo palaidotas smėlingose nuogulose. Šylant klimatui jis tirpo ir buvusi smėlio kalva įdubo.
O gal tai dangaus kūno skeveldra nukrito į Kaukinės kaimą ir išmušė duobę, kuri vėliau prisipildė vandens? Legenda kalba, jog danguje netikėtai pasirodęs kaukiantis ugnies kamuolys, kuris trenkėsi į miško tankmę. Toje vietoje nuo sprogimo atsivėrė didžiulė skylė, o aplinkui kilometro spinduliu išvirto ir sudegė miškas. Aplink atsiradusį ežerėlį apsigyveno žemdirbiai, tai vietovei davę Kaukinės vardą. Šalia ežero auga ne mažiau įspūdinga Kaukinės liepa, kurios amžius siekia daugiau nei 100 metų, aukštis – 30 m, o kamieno apimtis – 5 m.
Kur rasti: Kaukinės k., Kaišiadorių r. sav.
