Vilniaus pašonėje, kur nutyla miesto šurmulys, baigiasi mašinų spūstys, išnyksta pilkos daugiabučių sangrūdos, snaudžia šimtmečių senumo istorija ir į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas grožis – Kernavės kultūrinis rezervatas, po kurį šiandien kviečiu pasivaikščioti ir Tave. Juk visai netoli – vos 35 kilometrai nuo sostinės! 
Istoriniuose rašytiniuose šaltiniuose Kernavė pirmą kartą paminėta 1279 metais eiliuotoje Livonijos ir Hermano Vartbergės kronikose: aprašytas nesėkmingas kalavijuočių bandymas užpulti kunigaikščio Traidenio žemes ir Kernavę. Būtent iš čia po karaliaus Mindaugo nužudymo Traidenis vienijo baltiškuosius kraštus ir valdė Lietuvą. Istorijos šaltiniai liudija, kad Kernavė XIII-XIV a. buvo svarbus ekonominis ir politinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, valdovų rezidencija, senoji Lietuvos sostinė, tik vėliau perkelta į Trakus ir Vilnių. Deja, 1390 metais kryžiuočių antpuolio metu Kernavė buvo sudeginta, o pilys ir miestas niekada nebeatstatyti. Tačiau nuostabu tai, kad išlikę nepažeisti priešistorinių gyvenviečių kultūriniai sluoksniai bei laidojimo paminklai, aprėpiantys epochas nuo vėlyvojo paleolito iki ankstyvųjų viduramžių, atskleidžia mums neįkainojamą informaciją apie baltiškąją civilizaciją ir kultūrą bei ankstyvąjį Lietuvos valstybės formavimosi periodą.
Kernavėje veikia istorijos ir archeologijos muziejus, kurio istorija siekia net 1930-uosius metus, o 2012-aisiais jis visiškai rekonstruotas, modernizuotas, su nauja ekspozicija, pateikiančia lankytojams įspūdingiausius Kernavėje aptiktus archeologinius radinius. Čia susipažinsi su UNESCO Pasaulio paveldo objektu – Kernavės archeologine vietove, jos istorija nuo priešistorinių laikų iki XIII–XIV a., klestinčio amatininkų miesto laikotarpio, archeologų darbu, jų radiniais ir nuo 1979 metų vykdomų kasmetinių archeologinių tyrimų medžiaga. Taip pat užsuk į muziejų po atviru dangumi – 2016 metais pagal archeologinių tyrimų medžiagą atkurtą XIII–XIV a. Kernavės viduramžių miesto fragmentą – trijų amatininkų sodybų kompleksą. Muziejinė ekspozicija po atviru dangumi veikia šiltuoju metų laiku – nuo balandžio iki spalio, o jos lankymas – nemokamas.
Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas – unikalus archeologinių bei istorinių vertybių kompleksas, įsteigtas 1989 metais, o 2004-aisias įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Kultūrinį rezervatą sudaro 194,4 hektaro ploto teritorija su joje esančiais kultūros paveldo objektais, ekspozicija po atviru dangumi ir minėtasis muziejus. Taigi, pasivaikščiokim! Pirmiausia, žinoma, kviečiu užkopti ant penkių Kernavės piliakalnių, nuo kurių atsiveria įspūdingas vaizdas į Neries vingius. Ar gali patikėti, kad šituo nuostabiu peizažu kadaise grožėjosi ir čia gyvenę Lietuvos valdovai?
Taip pat kviečiu nepatingėti pasivaikščioti po Pajautos slėnį, kuriame saugomos šios archeologinės vertybės: Kernavės senovės gyvenvietė ir senojo miesto vieta, Kernavės kapinynas, Semeniškių senovės gyvenvietės, pilkapių vieta ir degintinas kapinynas. Viršutinėje terasoje (ten, kur ir piliakalniai) aptiktas ir Kriveikiškio kapinynas bei kaimavietė, Kernavės senojo miesto vieta II, Kriveikiškio dvarvietė, Kernavės senosios bažnyčios vieta. Šalia dabartinės bažnyčios išsidėsčiusios ir visos trys istorinės kultūrinio rezervato vertybės: medinė koplytėlė, mūrinė koplytėlė-mauzoliejus, klebonija. Nepasiklysti visoje milžiniškoje teritorijoje padės žemėlapis:
Ar žinojai, kad Lietuvoje skaičiuojama daugiau nei 900 piliakalnių?! Išties įspūdingi skaičiai ir labai reikšminga mūsų šalies istorijos dalis, vertingas pagoniškosios baltų kultūros palikimas. Kaskart užkopęs ant piliakalnio gali pajusti praeities didybę, istorijos pulsavimą ir, žinoma, pasigėrėti atsiveriančiais kvapą gniaužiančiais vaizdais.
Žinomiausi (ir 2017 metais išrinkti gražiausiais) yra Kernavės piliakalniai. Tai natūralios, pritaikytos gynybai kalvos – pagrindinis senovės lietuvių gyvenvietės tipas nuo bronzos amžiaus pabaigos iki XIV amžiaus. Seniausiai, dar I amžiuje, apgyvendintas buvo centrinis – Aukuro kalnas, o vieningą kompleksą visi penki piliakalniai sudarė XIII–XIV a. Keturi piliakalniai tarnavo gynybai, o centre, ant Aukuro kalno, stovėjo kunigaikščio pilis. Spėjama, kad penktasis – Kriveikiškio piliakalnis – atliko sakralinę funkciją.
Beje, visai netoli Kernavės stūkso dar 3 piliakalniai-broliai: Buivydų ir Karmazinų, ir Bradeliškių. Pastarasis taip pat vertas išskirtinio dėmesio, kadangi manoma, jog tai ilgiausiai šiose apylinkėse buvusi apgyvendinta vieta, gynybai pradėta naudoti dar prieš pustrečio tūkstančio metų! O visai netoli yra Dūkštos, Karmazinų ir Dūkštų ąžuolyno pažintiniai takai – idealios vietos pasivaikščioti gamtoje. 
Karnavėje pasivaikščioti ir Lietuvos praeitį patyrinėti įdomu visais metų laikais, o dar čia ir įvairūs renginiai vyksta. Bene žinomiausi ir populiariausi jų – įspūdingos Joninės, kurios vyksta laikantis pagoniškųjų baltų tradicijų, ir Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena – gyvosios archeologijos festivalis. Tai nuo 1999 metų organizuojamas tęstinis renginys, kurio metu lankytojai kviečiami stebėti, kaip atkuriami senieji amatai, gyvensena ir karyba, pasiklausyti archaiškos muzikos, sudalyvauti edukacijose, archajiškuose žaidimuose, pasiklausyti atvirų mokslininkų paskaitų bei diskusijų. Šiemet festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ numatomas liepos 7-9 dienomis.
Nuotraukos – Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos
