Tarpukario diplomatijos alėja – pasivaikščiojimas modernistinės architektūros gurmanams

1918 metais Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, viena po kitos ją pripažino ir kitos pasaulio valstybės. Tad nenuostabu, kad tuometinėje laikinojoje Lietuvos sostinėje – Kaune – pradėjo kurtis ir svečių šalių konsulatai. Štai, pavyzdžiui, šalia Kauno Laisvės alėjos esančioje V. Putvinskio gatvėje kadaise glaudėsi JAV, Švedijos, Argentinos, Čekoslovakijos, Prancūzijos pasiuntinybės. Šiandien kviečiu pakeliauti po Kaune esančius modernistinės architektūros perlus, kurių unikalios detalės bei sprendimai geriausiai pasakoja tarpukario istorijas.

Bronza puoštos durys ir erdviausias restoranas Pabaltijyje

Kadaise glaudusi tarpukario visuomenės elitą – karininkiją, šiandien A. Mickevičiaus gatvėje įsikūrusi Kauno įgulos karininkų ramovė yra atvira visiems, norintiems pamatyti vis dar prabanga alsuojantį pastatą. Išskirtinės interjero detalės, dideli langai, platūs laiptai – tik keli elementai, dėl kurių ramovė yra saugomas kultūros paminklas.

Tarpukariu šis įspūdingos, išskirtinės architektūros pastatas „turėjo“ savitą tikslą – suburti ne tik karininkus, bet ir karo gydytojus, kapelionus, stiprinti jų karinę bei tautinę dvasią. Karininkijos rūmai buvo atidaryti tik pačioje tarpukario pabaigoje – 1937 metais, tačiau juose spėta užmegzti svarbius diplomatinius ryšius su užsienio valstybėmis.

Karininkų ramovė „tarnavo“ labai aiškiam ideologiniam uždaviniui: turėjo kelti visų miestiečių ir Lietuvos piliečių pasididžiavimą tiek pačia kariuomene, tiek valstybe. Neatsitiktinai šiuose rūmuose buvo priiminėjami aukšto rango svečiai. Pavyzdžiui, 1938 metais pavyko užmegzti diplomatinius santykius su Lenkija – iki tol, visą tarpukarį, tarp šalių ryšiai buvo nutrūkę. Lenkija atsiuntė savo atstovus, kurie buvo priimami būtent čia.

„Vienas jų savo prisiminimuose labai ryškiai bei vaizdingai aprašė epizodą, kai jį priėmė karininkų ramovėje. Jis apibūdino ir interjerą, ir kokį jam paliko įspūdį įvairios pastato detalės“, – pasakoja Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Į atmintį giliai įsirėžusios ramovės detalės neturėtų stebinti – ypač renesansinių požymių modernizuotas pastato fasadas ir antrasis, reprezentacinis jo aukštas. Architektas Augustas Volbergas, projektuodamas pastatą, priėmė įdomių sprendimų – apatinė dalis padengta tašytu lietuvišku granitu, o pirmojo aukšto langai apkaustyti grotomis. Tai padaryta ne dėl ne saugumo, o estetikos sumetimais, mat, architekto manymu, be grotų platūs langai tarp didelių granito gabalų būtų atrodę nenatūraliai.

Didelis dėmesys kreiptas simbolikai, kuri turėjo pabrėžti pastato paskirtį – specialiai tam B. Pundziaus sukurti trys karžygiai šiandien puošia viršutinę ramovės fasado dalį. Virš visų trijų, itin puošnių, bronziniais elementais dekoruotų pastato durų, kariškame fone puikuojasi didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – herbai.

Poilsis Kaune

„Radisson Hotel Kaunas“

nuo 95 €

„Pažaislis Park Hotel“

nuo 69 €

„Victoria Hotel Kaunas“

nuo 99 €

„Best Baltic Kaunas“

nuo 79 €

Įžengus pro įspūdingas ramovės duris, lankytojai atsidurdavo pirmajame pastato aukšte, kuris visada buvo viešai prieinamas – čia pat veikė ir „Trijų milžinų“ restoranas. Kalbėta, kad jo salė buvo erdviausia visose Baltijos šalyse. Kaip sako S. Rimas, papietauti ramovėje bei pajusti tikrą tarpukario karininkijos gyvenimo dvasią lankytojai gali ir šiandien.

Tiesa, antrasis pastato aukštas anksčiau buvo visiškai reprezentacinis, čia sutelkti visi svarbiausi kambariai: Vytauto menė, Prezidento kambarys, mažoji ir didžioji salės, žiemos sodas–oranžerija. Šiandien visa tai – atvira smalsiems lankytojams, kurie nori sužinoti, kaip atrodė tarpukario elito kasdienybė.

Konsulate dirbo garsus rašytojas

Kiek nutolęs nuo Kauno įgulos karininkų ramovės, paėjęs Laisvės alėja ir kirtęs priešais Vytauto Didžiojo karo muziejų esančią Nepriklausomybės aikštę, atsidursi V. Putvinskio gatvėje. Iš pirmo žvilgsnio čia stovintys pastatai tėra gyvenamieji namai, tačiau jų sienos slepia kur kas daugiau nei kasdienes žmonių istorijas. Ne veltui ši gatvė praminta diplomatijos alėja – būtent čia tarpukariu buvo įsikūrusios užsienio šalių pasiuntinybės, kuriose prasikalė pirmieji tarpvalstybinių santykių daigai.

V. Putvinskio gatvėje stovintis 64-as namas – pirmasis ką tik Romoje mokslus baigusio architekto Vytauto Landsbergio–Žemkalnio 1928 metais suprojektuotas namas Kaune. Jis statytas dailininkui, visuomenės veikėjui Antanui Žmuidzinavičiui. Kadaise garsiam lietuviui priklausiusiame statinyje šiandien lankytojus pasitinka jo kūrinių ir rinkinių muziejus, tačiau tai – tik dalis istorijos. 1930–1931 metais čia veikė viena iš daugelio šioje gatvėje buvusių diplomatinių užsienio valstybių pasiuntinybių – Švedijos konsulatas. Diplomatinių santykių užuomazgos tarp Lietuvos ir Švedijos prasidėjo dar 1921 metais. Tada Švedija akreditavo pirmuosius diplomatinius atstovus dirbti Lietuvoje bei reziduoti Kaune.

Įdomu tai, kad Švedijos konsulato, veikusio V. Putvinskio gatvėje, sekretoriumi dirbo žymus Švedijos ir Suomijos rašytojas Henris Džordžas Viljamas Parlandas – modernizmo krypties literatūros atstovas. H. Parlandas bendradarbiavo užsienio ir Lietuvos periodikoje, o šiandien tą mena ant 64-o gatvės namo pakabinta memorialinė lenta.

Apsilankyti galima ne tik pastate veikiančiame A. Žmuidzinavičiaus muziejuje, bet ir pasigėrėti išskirtine modernistine architektūra. Iš pradžių statytas kaip dviaukštis, o po dešimtmečio tapęs trijų aukštų gyvenamuoju namu, namas akį traukia savo aptakiomis, užapvalintomis formomis, nedidele apskrita iškyša fasado priekyje, taip pat banguojantis langų eksterjeras.

Tai – tik vienas iš projekto „Tarpukario architektūra“ objektų. Šis projektas kviečia leistis į kelionę laiku ir aplankyti įdomiausius tarpukario objektus Lietuvoje. Įvairius maršrutus ar idėjas, kur keliauti, rasi projekto puslapyje https://tarpukarioarchitektura.lt/ arba atsisiuntęs mobiliąją programėlę (parsisiųsti gali iš „App Store“ ir „Google Play“). Keliaudamas su telefonu rankose, objektus pažinsi interaktyviai – nuvykęs į pasirinktą maršruto tašką, jame pamatysi, kaip vieta atrodė anksčiau. Taip pat gali parsisiųsti ir specialius žaidimus, kuriuos žaisdamas „užtvirtinsi“ kelionių metu įgytas žinias – galėsi skaityti komiksus, atsakyti į klausimus apie žymius Lietuvos tarpukario pastatus ar nuspalvinti šį laikotarpį menančius miestus.