Visada norėjau nuvykti į Zarasus – ežerų, upių ir slėnių kraštą šiaurės rytų Lietuvoje, visai prie pat Lietuvos Respublikos sienos: aplankyti nuo mokyklos laikų puikiai žinomą seniausią Lietuvos medį – Stelmužės ąžuolą, miesto ežerus bei salas ir, be abejo, pasivaikščioti garsiuoju apžvalgos ratu virš Zaraso ežero. Nuvykęs supratau, kad tai tik maža dalis įdomybių Zarasų krašte, apie kurias iki šiol buvau girdėjęs! Apie jas visas netrukus ir papasakosiu. 
Pradėsiu nuo objekto, kuris mane į Zarasus viliojo labiausiais – tai 2011 metais įrengtas ir jau miesto vizitine kortele tapęs apžvalgos ratas virš ežero. Šis architekto Š. Kiaunės suprojektuotas 17 metrų aukščio ir 34 metrų skersmens statinys neturi analogo Lietuvoje. Einant juo, atsiveria įspūdinga Zaraso ežero panorama, o nusileidus laipteliais žemyn, galima 1,4 km keliauti pakrantę juosiančiu taku iki pat Didžiosios salos. Arba tiesiog patogiai įsitaisyti ant suolelio ir mėgautis kraštovaizdžiu.
Taigi, jei ant suoliuko grožėdamasis panorama ilgai neužsisėdėsi ir pakrante nuo apžvagos rato keliausi tolyn, prieisi Didžiąją Zaraso ežero salą, užimančią net 44 hektarų plotą. Ją pasieksi per pėsčiųjų tiltą, nutiestą 1960 metais. Praėjusio šimtmečio septintajame dešimtmetyje saloje kasmet buvo organizuojamos dainų ir šokių šventės, rengiamos žirgų lenktynės. Ir dabar joje dažnai vyksta kultūriniai renginiai, o kasdien sala – tikras pramogautojų ir poilsiautojų rojus! Čia įrengta didžiausia Baltijos šalyse 600 metrų ilgio „WAKE INN Zarasai“ vandenlenčių trasa, nameliai vandenlentininkams, vandens batutų parkas, pripučiama čiuožykla į ežerą, aktyviam poilsiui pritaikytas smėlio paplūdimys ir, žinoma, labai geras krantas maudynėms!
Kalbant apie puikiuosius Zarasų paplūdimius, negaliu nepaminėti dar vieno – Zarasaičio ežero pusiasalio paplūdimio. Bene šimtmetį jame treniruojasi plaukimo sportininkai, dar 1965 metais čia pastatytas vienintelis toks Lietuvoje 10 metrų aukščio šuolių į vandenį betoninis tramplynas, sutvarkyta turizmo infrastruktūra, o 2014 metais atidarytas naujai suprojektuotas Zarasaičio ežero paplūdimys su atviru plaukimo baseinu, tapęs tikru poilsiautojų traukos centru.
O jei labiau nei maudynės ir vandens pramogos domina istorija, apsilankyk Zarasų krašto muziejuje, veikiančiame ketvirtajame dešimtmetyje pastatytoje puikios architektūros progimnazijoje, kur sužinosi viską apie šį kraštą! Galėsi apžiūrėti ekspozicijose įamžintą Zarasų istoriją, senus dokumentus, žvejybos ir medžioklės įrankius bei trofėjus, bažnytinę literatūrą, rūbus, kraštiečio dailininko M. Šileikio darbus, sakralines skulptūras, kraštui būdingų senovinių audinių ir lovatiesių pavyzdžius. Muziejuje nuolatos veikia ir įvairios laikinos parodos, vyksta kultūriniai renginiai, be to, galima užsisakyti vieną iš daugybės organizuojamų edukacinių programų.
Beje, Zarasuose galima ne tik plaukiot, nardyt ir pliuškentis, bet ir po medžius pasikarstyti! Ežerų krašte įsikūręs Zarasų laipynių parkas patiks visiems aktyvaus laisvalaikio mėgėjams: čia nutiestos 5 skirtingo lygio trasos, tarp kurių – nepamirštamas skrydis į Putinų salą virš Zaraso ežero. Įdomiausia tai, kad yra ir neįgaliesiems pritaikyta trasa, kurią įveikti galima vežimėliais! Čia taip pat yra įrengta fizinio aktyvumo aikštelė, šalia veikia kempingas „Zarasai“.
Su miesto reljefu ir gamta dar geriau susipažinsi, jei leisiesi į žygį naujuoju pėsčiųjų taku Griežto ežero ir Nikajaus upės pakrantėmis. Pėsčiųjų takas prasideda Vytauto gatvėje, ties 51 numeriu pažymėtu namu. Leidžiantis nuo kalno, atsiveria svaiginanti Griežto ežero panorama. Tęsiant kelionę Nikajaus upės pakrantės taku, galima stebėti, kaip pasatroji įteka į Griežto ežerą. Šiame take pereisi du tiltus, kertančius Nikajaus upę ir brandų mišką. O pasibaigia takas sutvarkytomis erdvėmis Magučių šile, ties atviruoju Zarasaičio ežero baseinu. Tiesiog nuostabus pasivaikščiojimas grožintis Zarasų miestu, miškais ir vandens telkiniais!
Zarasais atsigrožėjęs, ežeruose lig soties prisipramogavęs, nepatingėk ir po miesto apylinkes pasivažinėti – čia tiek grožybių ir įdomybių! Pavyzdžiui, vos už kelių kilometrų nuo Zarasų veikia jau 300 metų skaičiuojantis unikalus Šlyninkos vandens malūnas! Miltai jame malami naudojant visiškai autentišką įrangą: akmenines girnas, senovinį maišų kėlimo ratą ir kt. Malūnas labai svetingas – čia gali laisvai pasivaikščioti, įrangą pačiupinėti, o po to visas miltuotas užsukti į šalia veikiančius amatų namus paragauti vietoje kepamos duonos, kepinių, senovinių patiekalų, ar į kromelį šviežiai sumaltų įvairiausių rūšių tautinio paveldo miltų bei kruopų įsigyti.
Turbūt dar mokyklos suole esi girdėjęs ir puikiai įsidėmėjęs, kad seniausias Lietuvoje ir vienas seniausių Europoje augančių medžių – tai Stelmužės ąžuolas. Lankydamasis Zarasuose, nepraleidau progos šį rekordininką išvysti gyvai! Tam man reikėjo nuo Šlyninkos vandens malūno pavažiuoti visai nedaug – vos keliolika kilometrų beveik iki pat Lietuvos Respublikos sienos, ir atsidurti nedideliame Stelmužės kaimelyje. Ąžuolo nepastebėti neįmanoma: 23 m aukščio, 3,5 m skersmens ir 13 m apimties galiūnas atrodo įspūdingai! Manoma, kad jam 1500 ar net 2000 metų! Nuo 1955 metų ąžuolas nuolat prižiūrimas, tvarkomas, nors jo būklė gana sunki. Be abejo, galiūną supa gausybė legendų: apie jame besislėpusį Napoleono kareivį, apie gausybę čia paslėptų lobių ir net apie požemių pasaulį, į kurį galima patekti medžio šaknimis. 
Beje, ąžuolas, nors ir didžiausias, tačiau ne vienintelis lankytinas objektas Stelmužėje. Dar čia gali pamatyti šalia garsiojo medžio pastatytą kaimo bažnyčią – vieną seniausių, autentiškos architektūros medinių bažnyčių Lietuvoje. Jos viduje veikia bažnytinio meno muziejus, kurį apžiūrėti galima už papildomą mokestį. Dar viena kaimelio įdomybė – vadinamasis Vergų bokštas. Tai nedidelis keturkampis pastatas 0,75 m storio sienomis iš netašytų lauko akmenų, plytų, kalkių ir molio. Naujausiais duomenimis, tai buvusi Stelmužės dvarvietės rūkykla arba ledainė, nors dar gajus pasakojimas, kad čia naktimis buvo kalinami prasikaltę baudžiauninkai.
Nuo Stelmužės keliaujant į vakarus, verta aplankyti Antazavės kaimą dėl poros įdomių ir gražių objektų: dvaro ir Dievo Apvaizdos bažnyčios. Pastaroji pastatyta dar 1794 metais ir kartu su varpine bei trijų arkų vartais sudaro puošnų ansamblį. Pati bažnyčia turi baroko architektūros bruožų. Ansamblis paskelbtas kultūros paveldo objektu. Juo paskelbtas ir Antazavės dvaras, įkurtas XVIII amžiaus pabaigoje vokiečių kilmės grafų Pliaterių iniciatyva. Trijų aukštų neoklasicistinio stiliaus baltus dvaro rūmus suprojektavo garsusis architektas L. S. Gucevičius, iškilo ir dvaro ūkiniai pastatai, buvo suformuotas 5 hektarų ploto parkas. 1831 metų sukilimo metu dvare buvo telkiami sukilėliai. Viena iš sukilimo dalyvių buvo dvariškių atstovė Emilija Pliaterytė, žinoma lietuviškosios Žanos d‘Ark pravarde. Šiuo metu dvare įkurtas tradicinių Zarasų krašto amatų centras.
Jei keliaudamas po Zarasų kraštą visą energiją išnaudojai, nuvyk jos pasisemti prie Ilgio ežero! Ten yra tokia mistiška vieta, kurioje, tikima, 1967 metais apsireiškė švč. Mergelė Marija. Nori tikėk, nori ne, bet atmosfera čia išties ypatinga, o atvykę tikintieji braido, kaip manoma, stebuklingų galių turinčiame upelyje ir semiasi jo vandens. Įprasminant šio piligriminio traukos centro svarbą, 2014 metų vasarą buvo pašventinta ant Ilgio ežero kranto pastatyta modernios architektūros koplyčia.
Beje, ar žinai, kad vos per 20 minučių automobiliu nuo Zarasų gali pasiekti Daugpilį, antrą pagal gyventojų skaičių Latvijos miestą? O ten irgi yra ką pamatyti ir aplankyti: Daugpilio tvirtovę bei ten įsikūrusius muziejus, Latgalos zoologijos sodą, Šventovių kalvą, puikiai įrengtą Stropų ežero paplūdimį ir kt. Taigi, jei renkiesi kryptį savo lietuviškiems atradimams ar vandens pramogoms, drąsiai rekomenduoju Zarasų kraštą! 
Nuotraukos: A. Navicko, R. Keršio ir „Makaliaus Lietuvos“ komandos
