Ką veikti Panevėžyje? Kokios įdomiausios Panevėžio lankytinos vietos? Manau, jog susipažinti su vienu didžiausių Lietuvos miestu bei jo apylinkėmis ne tik būtina, bet ir labai įdomu, tad štai keletas patarimų, ką gali pamatyti Panevėžyje bei aplink – net neabejoju, kad juos perskaitęs, netruksi susiplanuoti įdomią savaitgalio kelionę! 
Jei būsi Panevėžyje, miesto apžvalgą siūlau pradėti nuo Laisvės aikštės. Šiltuoju metų laiku ją puošia gėlės, trykšta fontanas, o savaitgaliais ir smagūs renginiai vyksta. Aplink yra visokiausių kavinių, tad ir vėsesniu metu bus kur prisėsti bei gėrimu ar užkandžiais pasilepinti, o mažiesiems įrengti nedideli, bet smagūs atrakcionai. Tiesiai iš aikštės keliauk pasigrožėti Senvage! Tai viena žaliausių Panevėžio vietų, kurios centre – vandens paukščių pamėgtas tvenkinys, fontanas, stebinantis įspūdingais šviesos ir muzikos spektakliais, aplink nutiesti takai, tilteliai. Senvagės fone stovi paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui, taip pat yra skulptūrų skveras. Puiki vieta ramiam atokvėpiui ar iškylai.
Beje, muzikinio šviesų ir vaizdo projekcijų fontano pasirodymas šiemet atnaujintas – ant vėduoklės formos vandens ekrano bus projektuojamas vaizdas, kuriame pasakojama Panevėžio miesto istorija. Galėsi išvysti malūną, aukštaičiams būdingas liaudies juostas, Baltijos kelio ir kitus istorinius, su Panevėžiu susijusius fragmentus. Senvagėje fontano dieninė programa veiks kiekvieną dieną nuo 10 iki 20 val., 20 val. prasidės fontano srovių ir šviesų šou. Ketvirtadieniais–šeštadieniais nuo 22:30 val. vyks muzikinis šviesų bei projekcijų fontano pasirodymas.
Iš Senvagės laiptais pakilęs į Kranto gatvę, prieisi 21-u numeriu pažymėtą seniausią miesto pastatą, kuriam daugiau nei 400 metų! Beje, tai ir seniausias išlikęs archyvo pastatas visoje Lietuvoje, o dar jame veikia istorinė ekspozicija „Upytės bajorai“, nukelianti į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Šiaip muziejų ir panašių lankytinų vietų gerbėjai Panevėžyje tikrai turės ką veikti. Ką siūlau aplankyti? Na, kad ir Panevėžio krašto muziejų, dailės galeriją ar meninio stiklo studiją „Glasremis“, kur iš arti gali stebėti, kaip gimsta unikalūs kūriniai!
Dar daugiau puikių vietų pasivaikščioti, o mažiesiems – pažaisti rasi, jei apsilankysi modernizuotame Kultūros ir poilsio parke bei Nevėžio krantinėje: didelis parkas puikiai pritaikytas dviratininkams, riedutininkams ir pėstiesiems, čia įrengta nuostabi vaikų žaidimų aikštelė ir net 18 krepšių diskgolfo parkas. Laisvalaikiui gamtoje taip pat puikiai tiks ir „Ekrano“ marių pakrantė, kur įrengtos vietos iškyloms, sporto zonos, vaikų žaidimų aikštelės, lauko instrumentai, nutiestas pėsčiųjų-dviračių takas.
![Ekrano marios[1]](https://www.makaliauslietuva.lt/wp-content/gallery/panevezio-parkai/ekrano_marios1.jpg?v=f1e8a3b1ffb89897)
Panevėžio plėtros agentūros nuotraukos
Kad jau apie „Ekraną“ užsiminiau, tai paminėsiu, jog buvusios legendinės kineskopų gamyklos teritorija dabar yra paversta didžiausia galerija po atviru dangumi Lietuvoje, tad ir čia apsilankyti išties verta! Išvysi milžiniškas fotografines freskas, nugulusias ant beveik 600 kvadratinių metrų ploto pramoninių pastatų sienų, išgirsi garsinių istorijų ir taip geriau pažinsi Panevėžio miestą bei jo industrinę pusę. 
Keliaudamas po Panevėžį, gali pasijusti lyg koks Don Kichotas pirmą kartą tiek malūnų išvydęs! Tik čia ne kovoti su jais reikia, o grožėtis. Malūnai nuo seno laikomi Panevėžio simboliu, jie ilgą laiką buvo miesto ekonomikos pamatu. Prieš daugiau nei šimtą metų Panevėžyje jų veikė net 9, o šiandien galima apžiūrėti du: Jono Biežio ir Zenono Pranskūno. Pastarasis yra restauruotas pagal autentiškus istorinius metraščius, atkuriant visas statinio konstrukcijos detales. Beje, netoli miesto esančiame Stultiškių kaime, 1880 metais statytame keturių aukštų malūne dabar veikia Linų muziejus – verta apsilankyti.
Ir žinoma, Panevėžį drąsiai galima vadinti teatro sostine, tad ir scenos stebuklą išvysti bei su vaidybos meno istorija susipažinti čia galima ne vienoje vietoje: Juozo Miltinio dramos teatre ir Juozo Miltinio palikimo studijų centre, Panevėžio teatre „Menas“, Lėlių vežimo teatre, Panevėžio muzikiniame teatre.
![Teatras menas[1]](https://www.makaliauslietuva.lt/wp-content/gallery/panevezio-teatrai/teatras_menas1.jpg?v=e46d60fc03b29013)
Panevėžio plėtros agentūros nuotraukos
Apžiūrėjus Panevėžį, galima nusikelti ir už jo ribų. O vos už 15–20 min. kelio automobiliu didingai stovi Bistrampolio dvaras – vienas istoriškai reikšmingiausių dvarų Šiaurės Lietuvoje, turintis labai gražiai sutvarkytą teritoriją, kurioje ganosi danieliai, lamos, ožkytės, yra žirgynas, veikia restoranas, koncertinė salė, knygnešystės muziejus.
Bistrampolio dvaras iš tikrųjų yra tai, kuo stebina poilsis Lietuvoje. Neoklasikinio stiliaus komplekse įkurtas ir viešbutis, kuriame ypač žavi centrinių rūmų kambariai, pasižymintys išlaikyta autentiška dvasia bei puikiai atspindėtu dvaro laikmečiu. Taip pat yra saunos bei masažinės-sūkurinės vonios erdvė, todėl į Bistrampolio dvarą labai rekomenduoju atvykti pailsėti su nakvyne! O MakaliausLietuva.lt rasi poilsio Bistrampolio dvare pasiūlymų tiek poroms, tiek šeimoms. 
Beje, Bistrampolio dvaras Panevėžio apylinkėse – ne vienintelis. Jei domiesi architektūra ar istorija, nepatingėk pasivažinėti ir aplankyti Naudvario dvarą – išlikusius XIX amžiaus vidurio klasicizmo ir romantizmo stiliaus rūmus, oficiną, kitus ūkinius pastatus, parką. Taip pat užsuk į Puziniškį, kur rasi Gabrielės Petkevičaitės-Bitės dvarelį, paskelbtą kultūros paveldo objektu, o dabar globojantį kultūrinius renginius bei edukacines programas, kuriose galima sužinoti apie rašytojos gyvenimą.
Lankant Panevėžio apylinkes, tiesiog būtina pasigrožėti abipus Nevėžio slėnio besidriekiančiu Krekenavos regioniniu parku. Žalias, upės vingiais išraizgytas kraštovaizdis bei tikrai daug vietų, kurias verta aplankyti! Parkas pasižymi dvarviečių gausa (parko teritorijoje dvarų stovėjo net 20), jame stūkso Bakainių ir Upytės piliakalniai, Pašilių stumbryne ganosi ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą įrašyti Europos stumbrai, į dangų bokštus tiesia Krekenavos bazilika, o istorija ir pasakojimais domina nuostabioje vietoje įsikūręs Juozo-Tumo Vaižganto ir knygnešių muziejus.
O ar matei parke esantį apžvalgos bokštą? Pirmas dalykas, patraukęs mano dėmesį, tai jo forma. Pažiūrėk, ar neprimena varžto? Galvoju, ar neapsisuktų galva 25 metrus tokiu „suktuku“ į viršų lipant. 
Pastatytas jis visai šalia Krekenavos regioninio parko lankytojų centro, kuriame dar ir ekspoziciją gali apžiūrėti, žygius, ekskursijas užsisakyti bei daug naudingos informacijos kelionei gauti. O iš bokšto aikštelės galima grožėtis Nevėžio upės slėniu, tolumoje esančiu Krekenavos miesteliu, bazilikos bokštais, miškais. Net žiūronas įrengtas, kad toli esančius objektus geriau matytum. Šalia – ir unikalus pažintinis pojūčių takas, kurį sudaro 12 pojūčių stotelių: juo eidamas, galėsi vėjo sūpynėse pasisupti, energijos pasisemti medžio lovoje ar gamtos pasiklausyti specialiai įrengtoje klausyklėlėje.
Krekenavos regioninio parko direkcijos nuotraukos.
Daug kam keleiviniai lėktuvai jau tapo įprasta transporto priemone, tarytum koks troleibusas. Bet štai dangų skrodžiant naikintuvui ar išgirdus artėjant sraigtasparnio ūžesį, visi su susidomėjimu užverčia galvas aukštyn. O jei po Panevėžio apylinkes keliausi, šiuos aviacijos kūrinius gali ne tik iš labai arti pamatyti, bet ir pačiupinėti! Panevėžio rajone, Stanionių kaime esančiame Įstros aviaparke veikia lėktuvų muliažų muziejus po atviru dangumi. Čia eksponuojami kariniai, mokomieji naikintuvai, sraigtasparniai, vieną jų net iš vidaus apžiūrėti bei jame pasėdėti galima, o pats muziejus veikia bet kokiu oru, net ir žiemą! Iš anksto susitarus, čia netgi galima užsisakyti apžvalginius bei individualaus maršruto skrydžius!
Beje, muziejaus patalpose visai neseniai atidaryta vienintelė Lietuvoje Porceliano galerija, kurioje eksponuojama daugiau nei tūkstantis dirbinių iš Vakarų Europos, Kinijos, Japonijos ir kitų manufaktūrų nuo XVIII a. iki šių dienų. Be to, čia gali išvysti XIX a. Napoleono III laikų stiliaus baldų ir XIX–XX a. klasikinės dailės kūrinių!
Daugeliui „Siaurukas“ asocijuojasi su Anykščiais, ar ne? Bet keliauti juo galima ir iš Panevėžio. Ir ne šiaip keliauti, o dar visokių edukacijų užsisakyti. Man labai įdomiai skamba programa „Gintaro kelias“, kurios metu pasakojama gintaro istorija, įvairiausios su juo susijusios legendos, susipažįstama su gintaro įvairove ir net skanaujamos ypatingos „gintarinės“ vaišės! Taigi, kokia transporto priemone ketini užkeliauti Panevėžį Tu?
Panevėžio plėtros agentūros nuotraukos
