Ką pamatyti Kėdainiuose: 7 įdomios vietos tavo kelionėms po Lietuvą!

Nepamenu, kada paskutinį kartą lankiausi Kėdainiuose. Bet dabar tikrai nuvažiuosiu, nes sužinojau, kokių įdomių vietų galima ten pamatyti! Pasinaudok šiais patarimais ir Tu: šiame straipsnyje sužinosi, ką įdomaus galima rasti Kėdainių rajone.

Evangelikų reformatų bažnyčia ir kunigaikščių Radvilų mauzoliejus

Tai viena seniausių ir didžiausių protestantiškų bažnyčių buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje. Kėdainiuose stovinčią bažnyčią fundavo kunigaikščiai Radvilos, baigta statyti XVII a. viduryje, renesanso stiliaus, išliko beveik nepakitusi. Itin įspūdinga Nyderlandų manierizmo stiliaus ąžuolinė sakykla ir ąžuolo paneliai, puošia XVII a. sietynas. Kunigaikščių Radvilų mauzoliejuje saugomi 6 unikalūs sarkofagai – XVII a. nacionalinės reikšmės dailės ir istorijos paminklai.

Kur rasti: Senoji g. 1, Kėdainiai.

Minaretas

Kėdainiuose esančios dvaro sodybos minaretas pagal savo paskirtį – kviesti maldai – niekuomet nebuvo naudojamas. Aivaną, mečetę ir minaretą apie 1880 m. parkui papuošti pastatė valdų savininkas, vokiečių kilmės rusų armijos generolas grafas Eduardas Totlebenas. Kaip įtvirtinimų inžinierius jis dalyvavo Rusijos karuose su turkais, jiems atminti galbūt ir pastatė musulmoniškus kulto pastatus. Sklido kalbos, kad turįs musulmonę mylimąją, kuri čia melsdavosi. Totlebeno rūmai buvo susprogdinti 1944-aisiais, mečetė ir aivanas sunyko. Minaretas rekonstruotas, prie jo gali patekti per senąjį peizažinį XIX a. parką nutiestais takais arba per geležinkelio pervažą.

Kur rasti: S. Dariaus ir S. Girėno g. 5, Kėdainiai, miesto parke, priešais geležinkelio stotį.

Evangelikų liuteronų bažnyčia

Kėdainiuose vietos gyventojai liuteronų bažnyčią kartais vadina vokiečių bažnyčia, nes apie ją praeityje telkėsi visa Kėdainiuose gyvenusių vokiečių kultūrinė ir tautinė veikla. Ji baigta statyti 1679 metais. Vidaus sienoje išliko meniška paminklinė lenta su lotynišku įrašu Adomui Freitagui – gydytojui ir garsiam karinių įtvirtinimų inžinieriui, Kėdainių gimnazijoje dėsčiusiam matematiką. Bažnyčia vertinga savo santūriomis renesansinėmis formomis, šio stiliaus paminklų išliko nedaug. Interjere – unikalios XVII amžiaus freskos. Tai vienintelis atvejis Lietuvoje, kai liuteronų bažnyčia būtų taip išpuošta sienine tapyba.

Kur rasti: Vokiečių g. 7, Kėdainiai.

Mikalojaus Daukšos ąžuolas

Tai seniausias Kėdainių miesto ąžuolas (skersmuo – 1,70 m, apimtis – 5,4 m, aukštis – 23 m). Pasakojama, kad jį pasodino Kėdainiuose apie 1527 m. gimęs Mikalojus Daukša, lietuvių raštijos pradininkas. M. Daukša – ryški lietuvių raštijos formavimosi asmenybė. Jis buvo švietėjas, humanistinių idėjų reiškėjas, gimtosios kalbos teisių gynėjas, vienas pirmųjų lietuvių literatūrinės kalbos kūrėjų, padėjęs pagrindus raštijai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Nuo 1999 m. šis ąžuolas yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.

Kur rasti: Babėnai, M. Daukšos gatvė, Kėdainiai.

Lietuvos geografinis vidurys ir lietuviškasis Stounhendžas

1995 m. oficialiai nustatytas ir dideliu laukų akmeniu pažymėtas Lietuvos geografinis vidurys (55°19’ š. pl. ir 23°54’ r. ilg.). Pagal architekto Vytauto Kundroto projektą buvo atgabenti dar du akmenys, simbolizuojantys Žemaitiją ir Aukštaitiją. 2009 m. čia įrengta granito lentelė su iškaltomis šalies geografinio vidurio koordinatėmis. 2021 m. šioje vietoje sukurta ir Stounhendžą primenanti didelių akmenų kompozicija „Meilės ir taikos gėlė“.

Kur rasti: Ruoščių k., Kėdainių r.

Česlovo Milošo tėviškė

Šeteniai – poeto, rašytojo, vertėjo, publicisto, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gimtinė. Vaikystės prisiminimus apie gimtuosius Šetenius ir Lietuvą rašytojas nešiojo širdyje visą gyvenimą, jie atsispindi eilėraščiuose bei garsiajame romane „Isos slėnis“. 1999 m. ant Nevėžio upės šlaito, buvusiame svirne, įkurtas rašytojo Česlovo Milošo kultūros centras – kultūros ir mokslo židinys. Jame vyksta literatūros vakarai, susitikimai, konferencijos, veikia Česlovui Milošui skirta ekspozicija. Centrą supa gražus parkas, kuriame stovi koplytstulpiai ir skulptūros, skirtos Šeteniams ir juose gimusiam Česlovui Milošui.

Kur rasti: Šeteniai, Kėdainių r.

1863 metų sukilimo muziejus ir Paberžės sakralinio paveldo kompleksas

1863 m. sukilimo muziejus buvo įkurtas 1993 metais, XVIII a. vokiečių kilmės barono Stanislovo Šilingo dvare. Būtent čia kunigas Antanas Mackevičius suformavo sukilėlių būrį ir stojo į atvirą kovą prieš carizmą. Čia išvysi sukilėlių ginklų, asmeninių daiktų, dokumentų, eksponuojami žymiausių Lietuvos grafikų bei tapytojų dailės kūriniai, atspindintys sukilėlių kovas bei įamžinantys jų atminimą. Šalia muziejaus – Paberžės bažnyčia, statyta liaudies meistrų. Čia saugomi bene žymiausio lietuvių dievdirbio Vinco Svirskio kryžiai ir altorius. Bažnyčioje, senojoje klebonijoje bei svirne išvysi unikalias Tėvo Stanislovo ,,saugotuves" - bažnytinio meno, metalo plastikos, skulptūros, tapybos ir kt. rinkinius.

Kur rasti: Paberžės k., Kėdainių r.