Joninės – svarbiausia lietuvių liaudies vasaros šventė, dar vadinama šienapjūtės pradžia. Daugelis Joninių papročių siejami su žemdirbyste ir gyvulininkyste. Ypač svarbu buvo apsaugoti derlių nuo stichinių nelaimių, piktųjų dvasių, raganų, nes vidurvasaryje dažnos sausros, krušos, liūtys ir perkūnijos. Todėl per šventę maudomasi, supamasi, lankomi javai, deginami laužai, renkami pievų žolynai – kupoliaujama.


