Patinka ekskursijos? Man taip pat! O kai sužinojau, kokios jos Šiauliuose rengiamos (dažniausiai vyksta savaitgaliais arba penktadienio vakare), labai panorau nueiti. Ne vieną kartą. Ir ne du. O penkis! Būtent tiek ir dar daugiau miestelėnai bei svečiai gali pamatyti skirtingų teminių pasivaikščiojimų po miestą. Einam kartu? 
„Pagauk momentą!“
Oi, tai ne ekskursija apie fotografiją, kai vyksta lengvos varžytuvės, kas geresnę nuotrauką padarys, pagaus kadrą-momentą. Ji apie Šiaulių istorijos momentus-žmones, kurie kūrė miestą, turėjo viziją, misiją. Ir asmenybių pavardės visiems taip girdėtos, bet kas jie, kaip jie gyveno, kuo nusipelnė miestui – per dvi valandas atskleidžiamos visos paslaptys. Ar gali įsivaizduoti, kad Šiauliai yra meilės vaisius? O Algirdas Julius Greimas, kol braižė miesto gatvėmis, net literatūrinį veikalą sudėliojo. Visų paslapčių neatskleisiu, pats nueik.
Nepakartojamų momentų ekskursijoje štai kokių bus: šokančios mergaitės, specialiai sukurti kostiumai joms ir gidui, atrasti istorijos perlai, įdomybės. Dar persikeli laiku į senovę, apie ateitį mąstydamas. Ir parinktas stimpanko stilius taip puikiai tinka! O kelionę laiku paskanins gilių kava su saldainiais.
Jei dar kas drįs sakyti, kad Šiauliai tik pramonininkų miestas su bulvaru – lai lenda po lapais. Nors ne – geriau tegul eina į šią ekskursiją, tikrai išgirs, ko negirdėję, pamatys, ko nematę.
„Šiauliai: pakiemiais, pagrioviais, patvoriais“
Ekskursija „Šiauliai: pakiemiais, pagrioviais, patvoriais“ prasideda degustacija! Juk reikia pasistiprinti prieš leidžiantis į pasivaikščiojimą vakare.
Kavinėje sutartu laiku lauks gidas, pradės pasakojimą, o iš virtuvės tuo metu bus galima justi nosį kutenančius kvapus. Patiekalo pavadinimas, jei atvirai, nieko nesakantis – vereščiakas. Bet gidas viską papasakos, kaip ir kas, kodėl. Turinio lėkštėje daug kas įveikti negali – labai daug: košė soti, o likęs duonos dubenėlis pravers tolesniame pasivaikščiojime. Viskas apgalvota!
Ir bam – ekskursija prasideda! Pasivaikščiojimo pavadinimas jau sako, kad eisi kiemais, šoksi per griovius, net per tvorą bandysi persiristi.
Net jei Šiaulių gatves mindai ne vieną dešimtį metų, bet ar buvai kada pagalvojęs apie užsukimą už kurio bulvaro namo kampo? Ne? O be reikalo! Juk neretai net drabužiai iš vidaus atrodo daug įdomiau, nei išorėje. Su Šiaulių bulvaru lygiai tas pats. Jei kas atvestų į buvusio „Baltijos“ restorano kiemą užrištomis akimis, nuimtų raištį bei prašytų pasakyti, kur esi – be prošvaisčių! Bulvaras iš kitos pusės, iš vidaus, visiškai kitoks. Net tie kiemai ir namai dar didesni atrodo, nei einant įprastai Vilniaus gatvės pėstiesiems skirta dalimi.
O tada pasieksi centrinį parką, lįsi į grafų Zubovų rūmų rūsius, ieškosi (ne)egzistuojančių požemių bei vis eisi retai ko minamais takais centrinėje miesto dalyje! Simboliška ar ne, bet su gidu atsisveikinsi prie bažnyčios – tarsi po geros (iš)pažinties, mintyse prasukdamas pasivaikščiojimo maršrutą arba dar vis nešdamasis vereščiako kąsnelius.
Ekskursija-žygis „Šiapus ir anapus“
Kad jau pradėjom savo naują-seną pažintį su Šiauliais ne per centrinius, o rečiau matomus objektus, tokią ją tęsiam toliau. Tad pirmyn!
Mieste telkšo ežeras Talkša. Už jo plyti miškelis, jame yra Salduvės piliakalnis. Kai patyrusi gidė, šiaurietiško vaikščiojimo su lazdomis entuziastė, pradeda pasakojimą, nuveda takais, takeliais per miškus, užlipi ant kalniuko, pamatai Šiaulius iš kitapus ežero, pamatai, kad galvoje darosi lengva...
Gal čia lazdų magija, gal ritmingas jų dėliojimas ir gaivus oras čia taip susuka galvą? Tada stebiesi – kaip tokių dalykų ir tokį ilgą laiką nematei. Juk tai vos kitapus ežero.
Šiauliai – netikėtumų miestas. Vos nueini į kitą ežero pusę ir tu tampi gamtos dalimi: ieškai naujų takų, koja užkliūva už akmens ar išlindusios šaknies. Pabėgi iš miesto šurmulio, tarsi persikeli iš žinių ir pramogų kanalo į gamtos.
„Senosios Šiaulių kapinės: čia visi lygūs“
Šią ekskursiją gaubia mistika. Ir net ne dėl to, kad ekskursantai vaikšto po kapines, o dėl susidomėjusių skaičiaus. Kiekvieną kartą, pasak gidų, čia būna per daug norinčių.
Sukaupk drąsą ir užsiregistruok. Juk tai ne ta vieta, kur skamba linksmos istorijos ar tikimasi laimingos pabaigos. Kita vertus, jei Vilnius turi savo Rasų kapines ar Antakalnio Menininkų kalnelį, tikrai smalsu sužinoti, ką Šiauliai yra priglaudę amžino poilsio savo žemėse prie ežero.
Nuo pono, iki nežinomojo, nuo miesto garbės pilietės iki legendomis apipintos mergelės – čia tikrai visi lygūs. Kieno kryžius pasviręs, kieno vardas laiko nutrintas.
Kapinių išskirtinumas – šeimyniniai rūsiai, specifiniai, tam tikro laikotarpio antkapiniai paminklai. Jei ekskursija vyksta per Vėlines, galima uždegti žvakelę. Ir ne, košmarai nesisapnuoja po šios ekskursijos.
„Pietinia kronikas gyvai“
Į Pietinį veža tokie miesto autobusai: 12, 7, 3, 21, 24, 29. Bet juose kalba tik bobutės, mokinukai ir praneša kitos stotelės pavadinimą. Autobusas, kuris veža per Pietinį, bet visai kitokiu maršrutu, pagal romano „Pietinia kronikas“ objektus, pajuda iš centro, o gidas vietos akcentu pasakoja apie laukinio kapitalizmo laikus.
Pasakojimas pinasi su romano atspindžiais, užsukama į tokias vietas, kur paprastai neįkelsi kojos. Pavyzdžiui, į regbio klubo muziejų ar viešbutį, kuriame nakvojo ir „Santa Barbara“ serialo veikėjas Meisonas. Dar vienas svarbus momentas – būsi saugus, neprisikabins vietiniai veikėjai, bet jei prisikabins, tai dar labiau sustiprins įspūdį. Nėr ko bijot, Pietinis su sava chebra yr žmuones su sava istuorijom, ritualiukais. Ne kožnam suprast.
Susidomėjai ir nori į ekskursiją? Puiku! Dėl jų užsakymo, organizavimo ir visais kitais klausimais kreipkis į Šiaulių turizmo informacijos centrą!
