Lietuvos nacionaliniai parkai – unikalios teritorijos, kuriomis verta ne tik grožėtis, bet ir didžiuotis! Geriausias būdas tai daryti – keliauti po ypatingas jų vietas bei sužinoti įvairiausių dalykų apie juose saugomas gamtos, kultūrines vertybes. Šį kartą pasižiūrėkim, ką verta aplankyti ir nuveikti Dainavos krašte, Dzūkijos nacionaliniame parke!
Jei Aukštaitijos nacionalinis parkas yra seniausias, tai Dzūkijos – pats didžiausiais, daugiau nei 55000 hektarų! Beveik visa jo dalis yra Varėnos rajone, kiek mažesnės – Alytaus ir Lazdijų. Beje, ar žinojai, parko apsuptas Čepkelių rezervatas yra didžiausia Lietuvoje laukinės gamtos sala, saugoma kaip Ramsaro („Konvencijos dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių“) teritorija, o nuo 2019 metų ir vienintelė mūsų šalyje priimta į Europos Laukinės gamtos asociaciją. Tai – tikrai aukštas gamtą saugančios teritorijos įvertinimas!
Dzūkijos nacionalinio parko labai turtingas etnokultūrinis palikimas, kadangi čia yra net keli etnografiniai kaimai bei sodybos, puoselėjantys senąsias lietuviškas tradicijas, amatus. Bene garsiausias jų – Marcinkonys, kuriame esantis muziejus atskleidžia, kokius įrankius, daiktus vietiniai gyventojai seniau naudodavo buityje. Be abejo, norėdamas sužinoti kuo daugiau apie Dzūkijos nacionalinį parką, būtinai užsuk į Marcinkonyse esantį lankytojų centrą ir apžiūrėk ten esančią ekspoziciją.
Tuo tarpu Musteikos kaime gali užsukti į bitininkystės muziejų, Puvočiuose ir Žiūriuose vis dar gyvi amatų, rankdarbių bei kulinariniai papročiai, o Zervynose ne tik rasta archeologinė gyvenvietė, priskiriama senojo akmens amžiaus laikams, bet ir buvo filmuotas garsusis filmas „Niekas nenorėjo mirti“.
Mėgstantys į kraštovaizdį pažvelgti iš aukštai būtinai turėtų aplankyti Merkinės ir Liškiavos piliakalnius bei prie pastarojo esantį vienuolyno ansamblį, taip pat užkopti į Merkinės, Puvočių apžvalgos bokštus. Beje, Merkinėje yra ir antrasis Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centras.
O gamtos mylėtojai gali pasivaikščioti Dziazkagirio (Zackagirio) pažintiniu ar su parku besiribojančio Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato mokomuoju taku, taip pat pamatyti Klonių kalną (Gaidzių kopą), vienintelę tebepustomą žemyninę kopą Lietuvoje, kuri atrodo visai kaip prie jūros, nors yra miško vidury!
Kiekvienas baidarių entuziastas tau pasakys, jog irtis Dzūkijos nacionalinio parko pakraščiu tekančia Ūla tikrai verta! Gudų giria, Mančiagirės skardžiai, senieji Dzūkijos kaimai – tikrai bus kuo akis pamaloninti. Tiesa, už tą grožį teks sumokėti papildomai, kadangi norint plaukti reikia įsigyti specialų leidimą, kuriuos platina Ūlos baidarių nuomotojų asociacija. Ir turėk omenyje, jog dėl gausių šaltinių upės vanduo yra vėsokas (kita vertus, pats tas atsigaivinti itin karštą vasaros dieną!). Plaukdamas pasiruošk, nes gali pasitaikyti kliūčių (nuvirtusių medžių), kelias bus vingiuotas, o ir tėkmė gana srauni.
Jei norėsi sužinoti daugiau informacijos, kreipkis į Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkciją, esančią Vilniaus g. 3, Merkinėje, Varėnos r., arba gali susisiekti ir telefonu: 8 672 46388 bei elektroniniu paštu info@dzukijosparkas.lt
