Jei Tu, kaip ir aš, mėgsti aktyvų laisvalaikį, būtinai turi perskaityti šį straipsnį: į jį aš sudėjau įdomiausius maršrutus, geriausius takus ir gražiausias vietas, kurias pasirinkęs šį keliavimo būdą gali aplankyti. Tad pirmyn dviem ratais per Lietuvą!
Kur reikia ieškoti gražiausių dviračių trasų? Aišku, kad regioniniuose parkuose! O tikrai verta dėmesio yra kairiojo Neries kranto trasa, kurios ilgis – apie 25 kilometrus. Nusprendęs joje dviračiu pariedėti, daugiausiai keliausi mišku ir žvyrkeliu, tačiau yra ir asfaltuota atkarpa. Trasoje Tave lydės nuorodos ir stendai, informuojantys apie lankytinus objektus. Pavyzdžiui, ar žinai, jog Neryje stūkso „Užkeiktų vestuvių“ akmenys? Sakoma, kad viename upės krante gyveno mergaitė, o kitame – ją pamilęs jaunikaitis. Jie nutarė susituokti, tačiau vaikinas taip nepatiko jaunosios motinai, jog ši jį prakeikė tardama: „Kad jūs akmenimis pavirstumėt“. Kai vestuvininkai valtimis kėlėsi per Nerį, taip ir atsitiko. Keliaudamas šiuos taku, privažiuosi konglomerato uolą, Pinyklos mitologinį šaltinį (sako, kad nusiprausus čia grįžta jaunystė 
), taip pat rasi apžvalgos bokštelių. O jei norėsi atsipūsti, tai galėsi padaryti vienoje iš kelių poilsiaviečių. Beje, keliauti galima ir su palapine – vietą nakvynei rasi erdvioje ir tvarkingoje Bražuolės stovyklavietėje.
Neries regioninio parko direkcijos nuotraukos
Tytuvėnų regioniniame parke yra net aštuonios skirtingų ilgių ir reljefo trasos – nuo 13,5 iki 41 km! Trumpiausia iš jų – Tytuvėnų, kuria keliaudamas susipažinsi su įdomiausiomis miestelio ir apylinkių vietomis, apvažiuosi Bridvaišio ir Giliaus ežerus, užkopsi į apžvalgos bokštą ir piliakalnį. Pasirinkęs Šiaulės žemės trasą, aplankysi Diktariškių ir Šiaulėnų dvarus. O štai take „Pro durpynus ir Šiluvą“ pamatysi Pašakarnio dvaro sodybą, durpynus, Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblį, apžvalgos bokštą, Bridvaišio piliakalnį. Tą pačią sodybą ir apžvalgos bokštą sutiksi ir 30 kilometrų „Iš Žemaitijos į Aukštaitiją“ maršrute – jis daugiausiai driekiasi per mišką, lygiu reljefu. Trasoje „Aplink Gauštvinio ežerą“ (31 km) galėsi atsipūsti stovyklavietėje prie to paties pavadinimo arba Žerbuvos ežero. Jei nori aplankyti Šiluvą, rinkis ilgiausias – „Miškais ir Vario kalnu“ (35 km) arba „Pro Šiluvą ir Lyduvėnus“ (41 km) – trasas. Daugiau informacijos apie kiekvieną maršrutą ir žemėlapius rasi ČIA.
Varnių regioninis parkas – dar viena nuostabi vieta Žemaitijoje, kur gali rasti įdomių dviračių maršrutų. Pietinėje jo dalyje yra 23 kilometrų ilgio Aukštagirės pėsčiųjų-dviratininkų takas, siūlantis pasidairyti po kalvotąją Žemaitiją, Medvėgalio, Bilionių, Aukštagirės draustinius, archeologinius kompleksus, taip pat susipažinti su Požerės miestelio architektūros objektais. O 32 kilometrų pažintinė Žąsūgalos trasa veda linko Biržuvėnų dvaro ansamblio, aplink piliakalnius, pro I-ojo pasaulinio karo vokiečių kapines, dvaro sodybą, etnografijos muziejų, mitologinę Laumės pėdos įgriuvą ir dar daug kitų įdomių vietų.
Keliaujam toliau po Žemaitiją – šįkart apie didžiausią ir giliausią šio regiono ežerą, tyvuliuojantį Plungės rajone: pasiūlysiu įveikti įspūdingą 24 km žiedinį dviračių maršrutą aplink Platelių ežerą! Kelionę pradėsi ir baigsi labai gražiame Platelių miestelyje, kuriame pamatysi vieną seniausių medinę Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, dvaro sodybą ir parką, apžvalgos aikštelę, Žemaitijos nacionalinio parko ir Užgavėnių ekspozicijas. Toliau riedėdamas šiuo maršrutu, būtinai užsuk į Šaltojo karo muziejų, užkopk į Siberijos apžvalgos bei Pakastuvos paukščių stebėjimo bokštus, aplankyk Užpelkių piliakalnį ir Lietuvos kontūro formos Litvakų atminimo sodą. Platelių ežeras yra nepaprastai gražus, švarus, tad kelionės metu galėsi jame atsigaivinti ar net apsistoti nakvynei vienoje iš patogiai įrengtų stovyklaviečių. 
Kažkada jau rašiau, kaip apsilankius Birštone mane nustebino dviračių trasų gausa kurorte bei jo apylinkėse. Tuomet net iki Prienų pavyko nuvažiuoti, tik po kelionės ir pasivaikščiojimo Velniabliūdžio pelkėje mano balti sportbačiai spalvą pakeitė... (bent jau gerą pamoką gavau ). Todėl būtinai noriu paminėti ir Žvėrinčiaus dviračių taką, kuriuo tada keliavau. Jis įrengtas taip pat pavadintame miške, esančiame Prienų kilpoje. Trasa tęsiasi nuo Birštono iki Prienų, o jos ilgis – apie 10 kilometrų. Keliaudamas dviračiu privažiuosi ne vieną poilsio aikštelę, taip pat Velniabliūdžio gamtos taką, Žvėrinčiaus ąžuolą (dar vadinamą Vytauto ąžuolu, nes, anot pasakojimų, medžioklės metu garsusis kunigaikštis po juo ilsėjosi), įdomių gyvūnų skulptūrų. Ši trasa turėtų patikti gamtos mylėtojams, nes kelionėje lydės paukščių giesmės, pamatysi itin retas apykaklines pušis, galbūt net vieną kitą žvėrelį pavyks pastebėti. Jei keliausi į Birštoną, būtinai imk dviratį ir leiskis į žygį šiuo taku! O jei minti pedalus pavargsi, gerą poilsį rasi ČIA.
Jei esi buvęs Druskininkuose, puikiai žinai, jog čia itin smagu važinėti dviračiais. Kurorte rasi net 4 maršrutus! „Saulės“ pėsčiųjų ir dviračių takas turi tris skirtingo ilgio maršrutus (~7, 9 ir 24 kilometrų) ir buvo sukurtas kaip Druskininkų sveikatingumo parko tęsinys, „Žilvino“ – (su 6, 8 ir 12 kilometrų maršrutais) vingiuoja pušynais, „Žvaigždžių orbita“ (9, 12 ir 24 kilometrų) prasideda nuostabiame Vijūnėlės parke, o 4,8 kilometrų ilgio „Nemuno“ kelias leis įspūdinga gamta pasigrožėti. Beje, dviračių takas „Žvaigždžių orbita“ atnaujintas, išasfaltuotos atkarpos, šalia įrengti šviestuvai, tad galėsi važiuoti ir sutemus! Patarimas: prieš važiuodamas užsuk į Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centrą ir pasiimk labai naudingą lankstinuką. Jame rasi informaciją apie minėtus takus ir visus juose esančius lankytinus objektus! O jei savo viešnagę Druskininkuose norėsi pratęsti, puikių poilsio pasiūlymų rasi ČIA.
Poilsis prie jūros – tai ne tik gulėjimas smėlėtame paplūdimyje. Čia taip pat galima rasti vieną gražiausių (o gal ir patį gražiausią!) dviračių maršrutų Lietuvoje – Pajūrio dviračių trasą. Iš viso ją sudaro trys atkarpos, kurių bendrasis ilgis – net 216 kilometrų. Trasos pakankamai ilgos, tad būk pasiruošęs, jei norėsi įveikti. Pirmoji atkarpa (nuo Klaipėdos Kuršių nerija iki Nidos) driekiasi apie 52 kilometrus, antroji (nuo Klaipėdos iki Latvijos sienos) – apie 49 kilometrus, o trečioji (nuo Klaipėdos pamariu iki Rusnės salos) tęsiasi net 115 kilometrų. Aišku, kelyje yra įrengtos ir poilsio vietos, informaciniai stendai. Bet svarbiausia, jog mėgausiesi nuostabiu kraštovaizdžiu: pušynais, jūra, etnografinėmis sodybomis ir visu tuo, dėl ko taip mylime Lietuvos pajūrį. Puikiausias dviračių takų tinklas nutiestas ir pačioje Palangoje. Keliaudamas dviem ratais šiame kurorte ne tik grynu pušų ir jūros oru pakvėpuosi, bet ir vietos grožybes aplankysi: Birutės parką, Gintaro muziejų, Tiškevičių ir Meilės alėjas, Palangos pasakų ir skulptūrų parkus, Jūratės ir Kastyčio skverą bei daugybę kitų: gidą ir žemėlapį rasi ČIA. Jei važiuosi atostogauti prie Baltijos jūros, tikrai rekomenduoju pakeliauti ir dviračiais, o „Makaliaus Lietuvoje“ rasi gerų poilsio pasiūlymų Palangoje, Šventojoje, Kuršių nerijoje ir Klaipėdoje.
Be abejo, esi girdėjęs apie garsiąsias žirgų lenktynes žiemą ant užšalusio Sartų ežero. O kas šiose apylinkėse vyksta kitais metų laikais? Na, pavyzdžiui, jas tikrai yra atradę dviratininkai! Sartų regioniniame parke esanti trasa „Tarp Zalvio ir Zalvės“ labai tinka mėgstantiems važinėti miško keliukais (aišku, tam reikia atitinkamo dviračio). Tako ilgis – apie 13 kilometrų, bet yra ir trumpesnių maršrutų. Kaip ir visur, čia gausu rodyklių, pasiklysi tik pats to labai norėdamas. O ką šičia galima pamatyti? Antazavės bažnyčią, dvarą su parku ir muziejumi, partizanų žemines (šiose vietose 1944 metais vyko Šilo mūšis), Pakačinės piliakalnį, Velikuškių II-ojo piliakalnio „Salą“, supamą Sartų ir Zalvės ežerų, Stelmužės ąžuolo „brolį“ – Bradesių ąžuolą ir daug kitų įdomių dalykų!
Beveik visas Gražutės regioninis parkas įsikūręs Zarasų rajone, bet dalis jo yra ir Ignalinoje. Trasų čia pakankamai daug ir skirtingų: miško, lauko keliukai, žvyrkeliai ar asfaltuoti takai, tad rekomenduotina turėti ne miesto, o nors kiek rimtesnį dviratį. Čia rasi bent penkias trasas, kurių trumpiausia (besijungianti su Visaginu) yra apie 11 kilometrų ilgio, taip pat yra ilgesnės Antalieptės žiedo (apie 20 kilometrų), su Aukštaitijos nacionaliniu parku susijungianti trasa (apie 27 kilometrai) bei patys ilgiausi – mažasis (35,5 kilometro) ir didysis (45 kilometrai) Gražutės dviračių žiedai. Kaip matai, tikrai galėsi išsirinkti tinkančią būtent Tau. Važiuodamas taip pat pamatysi įvairių nuorodų, informacinių ženklų bei rodyklių, kurios padės nepaklysti, stenduose rasi žemėlapius bei informaciją apie lankytinus objektus: Antalieptės marias, Verslavos, Bielkaučiznos ir Kiemionių piliakalnius, Švento ir Luodžio ežerus, akmeninę bažnyčią Salake, Tiltiškių vandens malūną ir kitus.
Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos nuotraukos
Trakai - idealus miestas dviračių žygiui! Trasa nuo pusiasalio pilies iki Užutrakio dvaro ir atgal palei Galvės ežerą tęsiasi 18 km. Beje, Užutrakio link yra įrengta pavyzdinė dviračių tako atkarpa – čia jis atskirtas apsauginiu barjeru, tad važiuoti yra ypač saugu ir malonu. Dviračiu aplink Trakus taip pat gali pasiekti Angelų kalvą, Anupriškes, Varnikų pažintinį taką. O jei norėsi ilgėliau šiame mieste užsibūti, gerų poilsio pasiūlymų rasi ČIA.
Na, išsirinkai, kurį Lietuvos miestą ar regioną norėtum patyrinėti dviračiu? Taip keliaudamas netruksi įsitikinti, kad tai geriausias būdas pamatyti kuo daugiau ir, žinoma, iš širdies pasportuoti! Tad pasibalnok dviratį ir pirmyn užkeliauti Lietuvos! 
