Dreverna ir Svencelė – vietovardžiai, kuriuos jau keletą metų puikiai žino visi vandens pramogų ir sporto aistruoliai bei tie, kurie ieško unikalių poilsio vietų Lietuvoje. Tiesa, kaimai keliautojus traukė dar ir tada, kai turizmas juose nebuvo išplėtotas, mat panorama čia itin graži – atsiveria į Kuršių marias, Kuršių nerijos nacionalinį parką ir UNESCO saugomas Mirusias (Pilkąsias) kopas. Paskaityk, ką dar gali gražaus pamatyti ir įdomaus nuveikti Drevernoje bei Svencelėje! 
Ar gali patikėti, kad vos prieš dešimt metų vieta, į kurią šiandien plūsta šimtai tūkstančių poilsiautojų ir kurioje itin nelengva gauti vietą nakvynei, buvo visiškai tuščia, o norinčiųjų čia kurti verslą neatsirado? Klaipėdos rajono savivaldybė konkursą skelbė net 7 kartus, kol 2017 metais visuomenei duris atvėrė visas Drevernos uosto paslaugų kompleksas. Šiandien Drevernoje rasi kempingą, mažųjų laivų uostą, vandens pramogas, restoraną ir kt. Tikras poilsio ir pramogų rojus, kuris kaipmat ėmė traukti poilsiautojus iš Lietuvos ir iš užsienio. Gal dėl to, kad nieko panašaus iki tol Lietuva neturėjo, šalies turizme Drevernos vardas netruko tapti tikru fenomenu.
Drevernos poilsio ir pramogų uosto nuotraukos
Nors ir ne aukščiausias Lietuvoje, bet neabejotinai didžiausias Drevernoje, o gal ir visame Pamario krašte – tai apžvalgos bokštas. Palypėti 15 metrų metaline konstrukcija išties verta, nes iš čia atsiveriantis vaizdas tiesiog gniaužia kvapą: Kuršių marios, Drevernos apylinkės, Kuršių nerijos nacionalinio parko Pilkosios (Mirusios) kopos... Kerintį gamtos peizažą nuspalvina jėgos aitvarai, mirguliuojantys piečiau nuo Drevernos esančioje Svencelėje. Bokšto viršuje įrengtas informacinis stendas, o apačioje – poilsio vietos.
Pramoga, kurią tiesiog privalu išbandyti, norint geriau Pamario kraštą pažinti ir visas jo grožybes pamatyti – tai pramoginiai plaukiojimai jachtomis, kateriais, laivais, burinėmis jachtomis, greitaeigiais kateriais ar net senoviniu buriniu Kuršių marių laivu – reisine „Dreverna“. Plaukiama iš Drevernos mažųjų laivų uosto į Kuršių marias, Nemuno deltą, Juodkrantę, Nidą ir aplink, taip pat galima pasiplaukioti plaustu Vilhelmo kanalu. Atvažiuok ir išsirink sau tinkamiausią!
Tai Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo I garbei pavadintas kanalas, kurio statybos vyko 1863–1873 metais – jį kasė vietos gyventojai, o paskutiniais metais, siekiant paspartinti kasimo darbus, buvo atsiųsti prancūzų karo belaisviai. Kanalo statybos tikslas buvo apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose. XX amžiaus įrengta net 10 metalinių tiltų per kanalą, šiuo metu išlikę 2. Šiandien Vilhelmo kanalas – sparčiai populiarėjanti vandens turizmo trasa ir pramoginės žvejybos vieta.
Ir kaipgi grįžti iš Pamario krašto žuvies neparagavus? O palankesnę vietą žvejybai už Dreverną turbūt sunku rasti, tad čia ir buvo sukurta edukacinė pramoginė programa „Žuvies kelias“. Programa prasideda laivadirbio Jono Gižo etnografinėje sodyboje, kur drauge su „Žvejytėmis“ ratelius suksi, mokysies šišioniškių – lietuvininkų tarmės žodžių, skanausi Mažosios Lietuvos desertą – gliumzinį (varškės) pyragą su kafija bei dreverniškių žuvienę. Vėliau keliausi į Drevernos mažųjų laivų uostą, kur iš 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto apžvelgsi Drevernos apylinkes, Naglių gamtinį rezervatą. Galiausiai leisiesi į romantišką kelionę Kuršių mariomis įspūdingu senoviniu buriniu laivu – reisine „Dreverna“... 
Svencelė – burtažodis, kurį žino visi kaitavimo entuziastai. O jei toks nesi, tai paaiškinsiu, kad kaitavimas – tai jėgos aitvarų sportas, kai pasikinkai vėją ir skrieji vandens paviršiumi! Svencelė – ideali vieta kaitavimui, nes marių pakrantės pieva lygi jėgos aitvaro paruošimui ir pakėlimui, krantas platus išėjimui į vandenį ir mažai gilėjantis. Svencelėje veikia daug kaitavimo mokyklų ir įrangos parduotuvių, nakvynei likti galima konteinerinio tipo nameliuose, pavalgyti – čia pat veikiančiame restorane. Svencelėje žavi ne tik plačios vandens sporto galimybės, modernus rekreacinis kompleksas, bet ir pasakiškas vaizdas į Kuršių marių tolius bei boluojančias kopas.
O nuo Svencelės visai netoli į rytus ir į Lankupių kaimą užsuk, kuris puikuojasi 2017 metais į Lietuvos rekordų sąrašą įtrauktu Lankupių kabamuoju tiltu per Minijos upę. Kaip skelbia medinė nuoroda, tiltas statytas dar XX amžiaus pradžioje, jo ilgis siekia net 130 metrų, plotis – 1,4 metro. Metalinis lentomis dengtas tiltas jungia Klaipėdos ir Šilutės rajonus Lankupių kaime, o juo einant atsiveria pasakiškas gamtovaizdis! Beje, mažytis Lankupių kaimas puikuojasi dar vienu lankytinu objektu – vieninteliu Lietuvoje technikos paminklu paskelbtu šliuzu. Jo paskirtis buvo išlyginti didelius vandens lygio skirtumus per Minijos potvynius. Lankupių šliuzas iki šiol retkarčiais naudojamas pagal paskirtį.
Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro nuotraukos
Taigi, Dreverna, Svencelė bei gretimi kaimeliai – pakankamai nauja, įdomi, graži kryptis atostogoms ar kelionei po Lietuvą. Beje, dar ir labai populiari! Tad jei nakvynės vietos šiame krašte negausi, o gal poilsiui rinksiesi didesnį miestą, turime puikių pasiūlymų Klaipėdoje bei Neringoje, pasidairyk:
