Naktimis ant kalvos giedantis kunigas, gydantis vanduo, tuneliuose besiblaškanti žuvusio kareivio siela – tik kelios legendos, apipynusios seniausius ir garsiausius Lietuvos piliakalnius. Nuo jų taip pat atsiveria puikios gamtos panoramos, kurios tikrai praturtins tavo savaitgalio kelionę. 
Pasivaikščiojimas šalia bunkerio
Kauno apylinkėse, dešiniajame Neries krante stūksantis Lentainių piliakalnis, kartu su papėdės gyvenviete ir Radikių kapinynu – archeologų itin vertinamas kompleksas. Jį į savo savaitgalio maršrutą turėtų įtraukti tiek istorijos, tiek įspūdingų gamtos vaizdų ištroškę keliautojai. Tai ypatinga vieta – 1915 metais čia įrengtas betoninis bunkeris. Tiesa, jam užpilti buvo panaudota šiaurės vakarinio pylimo žemė, tad statybos piliakalnį apardė. Šiandien bunkerio vietą žymi beveik 4 metrų aukštį siekiantis kauburys ir kelios pušys. Tiek žiemą, tiek vasarą čia atsiveria įspūdingas kraštovaizdis – supantys medžiai bei tolumoje tekanti Neris.
Apsilankyti kviečiu ir norinčius pamatyti istorines lietuvių protėvių vietas. Sakoma, kad Lentainių piliakalnyje seniau buvo ikikrikščioniškosios baltų religijos bažnyčia, kurioje galimai aukojo juodus šunis.
Upelis, kurio vanduo vartotas kaip vaistai
Keliautojai, besižavintys įvairiomis legendomis, turėtų nepraleisti progos išvysti Ringovės piliakalnį – ankstyvojo feodalizmo laikotarpio archeologijos paminklą. Pasakojama, kad kadaise visu vežimu į netoli esantį Šventupį įvirto kunigas – taip upelis gavo vardą, o jo vanduo pradėtas vartoti kaip vaistai. Taip pat įvairiuose šaltiniuose rašoma, kad XIV a. viduryje mėginta statyti didžiulę medinę Ringės pilį, turėjusių tapti viena iš Nemuno gynybinės linijos grandžių. Šiandien įkalnėje rasi baltą skardinį „Tėviškės angelą“, kurio krūtinėje – Gediminaičių stulpai. Tačiau tai ne vieninteliai dalykai, dėl kurių verta aplankyti Ringovės piliakalnį: nuo jo atsiveria įspūdingi Nemuno vaizdai, gerai matomi ir Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčios bokštai.
Kunigaikščių pėdomis
Ne tik legendomis, bet ir istorinę svarbą liudijančiais pasakojimais apipintas Skomantų piliakalnis tikrai turėtų tapti viena stotelių norintiems užkeliauti Lietuvą. Tai vienas įspūdingiausių senovės gynybinių objektų, tapusių ankstyvosios valstybės simboliu pajūryje. Teigiama, kad vakarinėje pusėje piliakalnį saugojo stiprūs įtvirtinimai – du grioviai ir du pylimai. Rytinėje pusėje aptiksi ilgą pylimą ir žemiau jo iškastą griovį. Manoma, kad už jo esančiame smaigalyje galėjo būti pilies bokštas. Jeigu nori pasivaikščioti kunigaikščių pėdomis, ženk šalia griovio esančiu takeliu – kadaise jis galėjo vesti į slaptą įvažiavimą ar įėjimą.
Paslaptingai pradingusi Kryžiuočių pilis
Žmonės kalba, kad Eketės piliakalnis buvo kepurėmis supiltas švedų, bandant apsiginti nuo rusų ir prūsų. Anot legendų, čia taip pat stovėjusi turtinga kryžiuočių pilis, kuri paslaptingai pradingo be pėdsakų. Norintys išvysti šią mitais apipintą vietą, turėtų keliauti Klaipėdos link. O apsilankyti tikrai verta. Istoriniai šaltiniai rodo, jog čia galimai stovėjo strategiškai itin svarbi Kuršių pilis. Be to, piliakalnio dydis sufleruoja, jog čia buvo ir miesto centras. Tai liudija turtingas kultūrinis sluoksnis, kuriame rasti geležiniai amatininko įrankiai, įtveriamasis strėlės antgalis, Romos monetos, stikliniai karoliai ir kiti daiktai.
Nuo piliakalnio prasidėjusi miesto istorija
Kita stotelė – visai netoli esantis Kalniškių (Gargždų) piliakalnis. Jo ir šalia įsikūrusio miestelio pavadinimai sutampa ne šiaip sau – būtent čia, anksčiau stovėjusioje pilyje, prasidėjo Gargždų miesto istorija. Tiesa, norint apsilankyti trimis grioviais ir pylimais apsaugotame piliakalnyje prireiks drąsos. Iki jo eidamas gali aptikti aklinai užžėlusį carinės Rusijos karininko kapą. Sklando legendos, kad jo siela vis dar slapstosi barsukų ir lapių išraustuose urvuose. Šiandien čia taip pat galima pasigrožėti gamta, vaikštant naujai įrengtais takeliais, ir nukeliauti į apžvalgos aikštelę. Tai patogu daryti ir tamsiuoju metu – piliakalnis apšviestas.
Mena tragišką kaimelių istoriją
Paskutine stotele tavo maršrute turėtų tapti Žvaginių piliakalnis, menantis tragišką gyvenvietės istoriją. Nuo XVI a. minimas jau beveik išnykęs Ablingos kaimas, žinomas dėl Antrojo pasaulinio karo metu nutikusio įvykio, kai vokiečių kareiviai sušaudė 42 Ablingos ir Žvaginių gyventojus. Kaimas po žudynių buvo nuniokotas ir sudegintas. Šiandien čia stovi memorialinis ansamblis aukoms atminti, pastatytas XX a. aštuntajame dešimtmetyje. Jį sudaro trisdešimt ąžuolinių liaudiško stiliaus skulptūrų, kurių viena neatsitiktinai vaizduoja piršlį: būtent tragedijos dieną gyvenvietėje turėjo vykti vestuvės.
Šis piliakalnis apipintas ir kitomis istorijomis bei mitais: sakoma, kad kalne buvo kūrenama senovės lietuvių šventoji ugnis, buvęs aukuras. Taip pat pasakojama, kad ant kalno niekam nežinomas kunigas gražiu balsu giedodavęs ir grodavęs.
Tai tik vienas iš projekto „584 km“, kviečiančio aplankyti įdomiausius Antrojo pasaulinio karo paveldo objektus Lietuvoje, maršrutų. Daugiau idėjų rasi puslapyje www.584km.lt arba atsisiuntęs mobiliąją programėlę (parsisiųsti gali iš „App Store“ ir „Google Play“). Keliaudamas su telefonu rankose, objektus pažinsi interaktyviai – nuvykęs į pasirinktą tašką, jame pamatysi, kaip vieta atrodė anksčiau. Projekto puslapyje rasi ir specialų žaidimą, kuriame panaudosi kelionių metu surinktas žinias bei „išgelbėsi“ Lietuvos istoriją.
