Kai žemę užkloja rudens bei žiemos vėsa ir tamsa, į Vilnių atkeliauja šviesa – magiškas LUMINA parkas! Tamsiuoju sezonu Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose laukia stebuklinga kelionė po šviesų ir garsų parką. Čia lankytojai atras kitokį, dar nematytą, botanikos sodą! Įspūdingi Europos menininkų darbai nušvies vilniečių ir miesto svečių vakarus, o apie viską išsamiau – šiame straipsnyje. 
O bilietus į jį įsigysi ČIA.
Jei buvai Lenkijoje tamsiuoju sezonu, galbūt jau teko lankytis viename iš keturių LUMINA parkų Vroclave, Poznanėje, Liubline ar Bydgoščiuje, o jei dar neteko, turiu džiugią žinią: analogiškas šviesos stebuklas šiemet kuriamas jau ir Lietuvoje, vienoje gražiausių sostinės vietų – Vilniaus universiteto (VU) botanikos sode Kairėnuose! Be to, tokie šviesų instaliacijų parkai įsikurs dar poroje Europos miestų – Budapešte ir Prahoje. Nuostabiausia tai, kad parkai veikia tada, kai vakarai ilgi ir tamsūs, kai natūraliai norisi daugiau šviesos ir gerų emocijų.
Taigi, kviečiu į dviejų kilometrų ilgumo kelionę, kurioje patirsi tikrą šviesų, šešėlių ir garsų magiją! Keliaudamas VU botanikos sodu, sutiksi pačius įvairiausius gamtos ir žmogaus sukurtus šviesos šaltinius, nuostabius Lenkijos ir Lietuvos kūrėjų darbus, atliktus įvairiomis technikomis. Jei pavargsi ar išalksi, beveik dviejų kilometrų ilgio take galėsi stabtelėti užkandžių ir gėrimų stotelėse, o mažuosius keliautojus šioje pažinimo kelionėje lydės ir takelius nušvies smalsuolis jonvabalis Jonas.
LUMINA parkas suskirstytas į 14 zonų, kuriose pristatomi įvairūs šviesos šaltiniai. Ar žinai didžiausius šviesos šaltinius gamtoje? Žinoma, tai Saulė, Mėnulis, žvaigždės, dar Šiaurės pašvaistė, žaibai... Visiems šiems gamtos reiškiniams sukurta po atskirą zoną. Žvaigždė buvo pirmasis šviesos šaltinis, kurį pradėjo stebėti žmogus, o šiandien jau žinome, kad Paukščių taką sudaro apie 400 milijardų žvaigždžių, panašių galaktikų yra net 350 milijardų!
Mėnulis yra naktį mums šviečiantis, net ir dieną dažnai matomas Žemės palydovas, vienintelis dangaus kūnas, kuriame pabuvojo žmogus. Apie jį daugiau sužinosi „Meilės“ zonoje. Saulė – svarbiausias Žemės gyventojų šviesos ir šilumos šaltinis, ryškiausia žvaigždė danguje. Jos būtinybė žmonijos gyvavimui įkvėpė Jaroslawą Koziarą sukurti meninę šios žvaigždės viziją.
Žaibų blyksnių – elektros iškrovos – raižomas dangus mums kelia nuostabą, susižavėjimą ir baimę. Šiaurės pašvaistė yra švytėjimas danguje, viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, kuris savo didybe žavi ir stebina žmones. Menininkės Martos Basandowskos meninė instaliacija „Aurora borealis“ sukurta naudojant „StringArt“ technologiją: daugiau kaip 12 kilometrų fluorescencinių juostelių ir gumyčių.
Ar žinojai, kad gyvūnai taip pat gali būti šviesos šaltiniu? O augalai ar grybai? Ir ne tik filme „Avataras“! Šis organizmų švytėjimas yra vadinamas bioliuminescencija. Dažniausiai švyti vandenynų gelmėse gyvenantys gyvūnai, tačiau mažus šviesos taškelius tikriausiai esi matęs ir miške. Tai – jonvabaliai! Apie juos pasakojama specialiai tam skirtoje zonoje. Švytėti geba ne tik gyvūnai, bet ir augalai bei grybai – net apie 70 rūšių grybų! Populiariausias iš jų auga ir Lietuvoje, tai – paprastasis kelmutis. Menininkę Oleną Glinko sukurti švytinčių grybų instaliacijas įkvėpė pati gamta – ateik ir pamatyk!
Pirmoji žmogaus įskelta ugnis pradėjo naują žmonijos civilizacijos etapą, suteikė žmonijai galimybę valdyti šviesą ir šilumą. Meninėje „Namų ugnies“ kompozicijoje susijungia dvi instaliacijos: lietuvių menininko Manto Maziliausko „Lumina Dome“ ir lenkų menininko Jaroslawo Koziaros „Ugnis“.
Viena iš jaukiausių stotelių yra įkurta Japoniškame sode. Čia pristatomi tradiciniai, japonų kultūroje be galo svarbūs žibintai. Ar sugebėsi juos visus suskaičiuoti? O štai „Baimės zonoje“ blausiai mirksi senoviniai gatvės žibintai, kuriais apšviestos gatvės atrodo paslaptingos ir kartais netgi nejaukios…
Dar viena zona yra skirta bene galingiausiam žmogaus sukurtam šviesos šaltiniui – švyturiui, kuris rodo kelią jūroje net kelių dešimčių kilometrų atstumu. Ypatingas dėmesys parke skiriamas ir pačiam naujausiam žmonijos išradimui šviesos kelionėje žemėje – šviesolaidinei technologijai, sukurtai siekiant padidinti duomenų perdavimo greitį ir atstumą. Šviesolaidis duomenų perdavimui vietoj elektros naudoja šviesos impulsus, o terpė, kuria perduodama informacija, yra beveik devynis kartus plonesnė už žmogaus plauką. Ar gali įsivaizduoti?!
Apie kiek kitokią – pažinimo ir išminties – šviesą kalbama „Židinio“ zonoje. Knygų skaitymas prie žvakių šviesos ar rusenančio židinio mus nukelia į praeitį, kai mūsų protėviai, saulei nusileidus ir pabaigus lauko darbus, sėsdavo semtis mokslo ir žinių šviesos. Žvakės taip pat yra neatsiejamas ir Kalėdų laikotarpio simbolis – pirmąsias uždegame prasidėjus Adventui, taip pat jomis puošiame namus ir kuriame šventinę nuotaiką. 
Mums sunku gerai suprasti ir įvertinti šviesos svarbą. Saulė – seniausias ir didžiausias šviesos šaltinis, būtinas gyvybei Žemėje. Žvaigždės ir mėnulis padeda mums atskeisti visatos paslaptis. Pirmoji žmogaus įskelta ugnis pradėjo naują žmonijos civilizacijos etapą. Elektra davė pradžią pasaulio industrinei revoliucijai. Šviesolaidžiu galime sklandžiai perduoti duomenis į kiekvieną pasaulio kampelį – tai yra šviesos kelionė Žemėje, kurią kviečiu patirti ir Tave magiškajame LUMINA parke! Bilietus į jį įsigysi ČIA.
